Laikas pereiti prie faktais ir sveiku protu paremtos kanapių politikos, o ne viduramžių raganų medžioklės

Kanapėse yra virš 100 žinomų kanabinoidų, iš kurių pagrindiniai yra kanabidiolis (CBD) ir tetrahidrokanabinolis (THC). Viešai skelbiamose duomenų bazėse yra apie 20 000 straipsnių, cituojančių kanabinoidus. Apie dešimt tūkstančių kanabidiolio ir tetrahidrokanabinolio straipsnių skelbiama JAV nacionalinio sveikatos instituto medicinos bibliotekoje, panašiai tiek- Science direct tinklapio bazėje. Case Western Reserve universiteto Kelvin Smith internetinėje bibliotekoje paskelbta virš 6000 straipsnių, knygų, apžvalgų, susijusių su kanabidioliu ir 20 000 su tetrahidrokanabinoliu. Vien tik JAV nacionalinio sveikatos instituto medicinos bibliotekoje skelbiama virš tūkstančio kanbinoidų poveikio vėžiui tyrimų, virš 300 kanbinoidų  ir šizofrenijos,  šimtai kanabinoidų ir neuroprotekcijos bei neurogeneracijos, netoli 600 kanabinoidų poveikio uždegimui, epilepsijai ir kt.  Nors ir nėra atlikta klinikinių kanabinoidų tyrimų visiems sveikatos sutrikimams, tačiau įrodyta, kad kanabinoidai nėra toksiški ir nėra perdozavimo rizikos- niekas nėra miręs nuo perdozavimo. Deja, dauguma parduodamų vaistų, kuriems atlikti klinikiniai tyrimai, to neužtikrina. Be to, kanapės nėra nauja gydymo priemonė- ji buvo naudojama ir jos savybės buvo gerai žinomos  jau prieš 2300 m.pr.Kr. Kinijoje, Tibete, Indijoje, Egipte, Graikijoje.

Tad, vargu ar galima teigti, kad vis dar trūksta kanabinoidų tyrimų, kurie patvirtina efektyvumą ir vartojimo saugumą.

 

Apie nepsichotropinio kanabidiolio (CBD) medicininę vertę rašoma nemažai- minimas platus galimų gydyti ligų spektras, kaip antai- diabetas, astma, migrena, neurogeneracinės ligos, nerimas, depresija, epilepsija, vėžys ir kitos. Tačiau kitas, ne mažiau svarbus kanapės kanabinoidas-  delta-9-tetrahidrokanabinolis (THC), kelia daug diskusijų ir, deja,  nelabai konstruktyvių. Tai-  komponentas, apie kurį yra daug duomenų viešai skelbiamuose moksliniuose straipsniuose, bet dar daugiau klaidinančios, netikslios, konceptualios informacijos arba tiesiog nuomonių žmonių, kurie neturi kompetencijos. Nors dauguma mokslinių tyrimų įrodo THC naudą, skelbiama priešinga informacija- apie žalą. Taigi, ką sako studijos ir tyrimai.

 

Psichikos ligos, šizofrenija. Ar THC sukelia šias ligas ar jas gydo ? Kodėl pateikiama tokia priešinga informacija dėl šių ligų ? Daugumoje studijų minimas ryšys tarp vartojančių marihuaną  ir psichikos ligų, nerimo, depresijos, psichozės. Tačiau, kaip tik tai ir reikia panagrinėti- pačias studijas ir kaip padaroma tokia išvada.  Tyrimuose dažniausiai atrenkami  žmonės jau vartojantys marihuaną, be to, neatsižvelgiama į daugelį faktorių- kanapių rūšį, dozes, ligos stiprumą, taip pat kokius medikamentus ar psichotropines medžiagas jie vartojo- alkoholį, psichiką veikiančius vaistus, taip pat socialinį statusą, amžių, lytį. Todėl galima daryti prielaidą, kad šie žmonės yra linkę į psichikos sutrikimus ir vartodami marihuaną, taip stengiasi sau padėti- pagerinti savijautą.  Atrankos faktorius- būtent tai yra svarbus momentas, dalinai paaiškinantis  išvadas dėl marihuanos ir psichikos ligų sąsajos. Todėl jau anksčiau vartojančių marihuaną asmenų tyrimai negali duoti pagrįstų išvadų, kad marihuana sukelia šias ligas. Koreliacija- tai ryšys tarp dviejų kintamųjų, teigiama arba neigiama. Tačiau – koreliacija dar nėra priežastis. Kaip mini vieno straipsnio autorė, vasarą padidėja ledų pardavimas ir padaugėja žmogžudysčių, tačiau tai nereiškia, kad ledų vartojimas sukelia agresiją. 2015-02-18 Oksfordo universiteto žurnale, paskelbtas grupės mokslininkų tyrimas „The Impact of Cannabis Use on Clinical Outcomes in Recent Onset Psychosis“, kurio tikslas išsiaiškinti marihuanos vartojimo ir psichozės simptomų priklausomybę, tačiau skirtingai nei kiti, šie mokslininkai atsižvelgė į daugelį faktorių, nors ir tyrė jau vartojančių THC modelius. Be to, jų tyrimas, palyginus su kitomis studijomis, apėmė gana ilgą laiko tarpą, dalyviai buvo vertinami  4,5 , 9 ir 18 mėn. laikotarpiais. Buvo atsižvelgta į nemažai svarbių faktorių – dalyvių amžių, lytį, rasę, išsilavinimą, socialinį statusą, ligos eigą, stiprumą, pasireiškiančius simptomus, vartotus antipsichotinius vaistus, alkoholio vartojimą ir jo kiekius, kitas vartotas medžiagas. Taip pat buvo įvertinta ne tik vartota dozė, bet ir marihuanos rūšis, kad tiksliau nustatyti THC kiekį. Mokslininkai apžvelgė keletą anksčiau darytų panašių tyrimų ir nustatė, kad juose į tokius faktorius nebuvo atsižvelgta. Minėtose  studijose išvados dėl ryšio marihuanos ir psichozės simptomų, nerimo, depresijos yra skirtingos- vienos nustato sąsają, kitoms to nepavyksta įrodyti. Tokie nevienareikšmiški rezultatai gaunami dėl metodologijų skirtumų ir duomenų trūkumo apie vartojimo dozes, kanapių rūšį ir kitas vartojamas medžiagas (alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, vaistus).  Šiame mokslininkų atliktame tyrime buvo atrinkti dalyviai, kuriems per paskutinius 3 metus buvo nustatyta psichozė. Tyrime buvo vertinamas marihuanos poveikis ne tik psichozės simptomams, atkryčiams, normaliam funkcionavimui, bet ir emocijų pokyčiui. Įvertinus visus faktorius, skirtingai nei tikėtasi, mokslininkai nustatė, kad nėra apibrėžto ryšio tarp marihuanos vartojimo ir pozityvių simptomų, nepastebėta ryšio tarp marihuanos ir negatyvių bei bendrų psichozės simptomų, nei atkryčių ir hospitalizavimo. Pozityvūs simptomai apibrėžiami kaip haliucinacijos, kliedesiai, sutrikęs tikslingas elgesys, o negatyvūs- sumažėję emocinių išgyvenimų spektras ir intensyvumas, minčių sulėtėjimas, sutrikęs normalus funkcionavimas. Šio, išskirtinio tyrimo išvada tokia: „ši metodologiškai plati studija rodo, kad marihuana neturi tiesioginės įtakos pozityviems psichozės simptomams ankstyvoje psichozės stadijoje. Tačiau didesnės marihuanos dozės susiję su didesne depresija, tačiau galimai per socialinius faktorius; o dozės sumažinimas tiesiogiai pagerina funkcionavimą ir sumažina nerimo simptomus. Nustatyta, kad labai didelę įtaką daro dozavimas.

 

Labai daug klausimų atsako 2001 m. studija „Maisto produktuose esančių THC ir kitų kanabinoidų, poveikio žmogaus sveikatai rizikos vertinimas“. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti THC, vartojamo su maistu poveikio sveikatai riziką, nustatyti mažiausio pastebimo poveikio kiekio lygį (LOAEL) ir jokio neigiamo poveikio kiekio lygį (NOAEL), taip pat priimtiną vartoti dienos kiekį (ADI), o taip pat nustatyti, ar šių dozių viršijimas kelia pavojų sveikatai. Rezultatai turbūt nustebins visus, girdėjusius apie neabejotiną kanapės žalą sveikatai- ką išsijuosę skelbia dauguma „specialistų“. THC  toksiškumas yra mažas. 1973 m. darytas mokslininkų tyrimas siekė nustatyti mirtiną THC dozę beždžionėms ir buvo nesėkmingas, nes nei viena iš jų nemirė nuo dozės 9000 mg/kg. Palyginimui, chroniški marihuanos vartotojai vartoja 100-1000 mg dozę per dieną. Buvo atliktas dvejų metų trukmės tyrimas su graužikais ir nustatyta, kad netgi ilgas didelių dozių vartojimas yra gerai toleruojamas ir gyvūnams nesukėlė rimtesnio sveikatos pablogėjimo. Dar daugiau, gyvūnų, išgyvenusių kontrolinėje grupėje buvo 45 proc., o grupėje, kuriems buvo duodama THC- 70 proc., pirmiausia dėl to, kad pastarojoje sumažėjo susirgimų vėžiu. Studijoje išskiriamas momentinis ir ilgalaikis marihuanos poveikis: ūmus- iš karto pavartojus, o ilgalaikis- pasireiškiantis po ilgo vartojimo. Momentinis psichotropinis efektas- tai nuotaikų ir sensorinio suvokimo kaita, pakitęs laiko suvokimas, euforija, o fiziologinis- padidėjęs širdies ritmas, burnos džiūvimas, paraudę akys. Studijoje apžvelgta keletas klinikinių tyrimų ir nustatyta, kad momentinio fiziologinio poveikio nepastebima, kai vienkartinė dozė iki 10 mg THC, net 15 mg dozė tik labai nedaug veikia psichomotoriką. Raumenų spazmų atleidimui užtenka apie 7,5 mg dozės. Glaukomai, spazmams, skausmui, chemoterapijos poveikiui- pykinimui, vėmimui ir kt. skiriama apie 5 mg, apetitui pakelti -2,5 mg. Psichotropinis poveikis juntamas pavartojus 10- 20 mg dozę suaugusiam žmogui. 5 mg dozė laikoma NOAEL arba neturinti jokio neigiamo fiziologinio bei psichotropinio poveikio. Tiriant ilgalaikio THC vartojimo poveikį, atsižvelgta į tokius rodiklius: suvokimas, smegenų veikla, genotoksiškumas, poveikis vaisiaus vystymuisi, hormoninė sistema, vaisingumas, imuninė sistema. Čia jau nekalbama apie terapines dozes, tiriami atvejai, kai vartojama virš 100 mg. Kai kurios studijos aptinka kai kuriuos nežymius suvokimo pokyčius, tačiau kitoms nepavyksta rasti skirtumų tarp ilgai ir daug vartojančių ir kontrolinių dalyvių. Pavyzdžiui, viename tyrime (Bowman ir Phil, 1973) dalyvavo žmonės, vidutiniškai vartojantys marihuaną 19,2 metų, o jų dienos dozė 500-1000 mg. Nepamirškime, kad terapinė dozė yra 5-20 mg. Šio tyrimo rezultatai: atlikus jautrumo testus, neaptikta suvokimo, psichomotorikos, reakcijos laiko skirtumų. Apibendrinus visus tyrimus, padaryta išvada, kad visgi labai ilgas marihuanos vartojimas, ne mažiau kaip 100mg THC dozėmis gali nežymiai paveikti suvokimo funkciją ir psichomotoriką. Tiriant marihuanos genotoksiškumą, tyrimai rodo, kad THC tipiškomis vartotojų dozėmis nėra nei mutageninis, nei kancerogeninis, o taip pat jis neveikia ląstelių metabolizmo. Nagrinėjant galimus apsigimus, vaisiaus svorį, naujagimius ir vaikus iki 3 m., remtasi epidemiologinėmis studijomis – ryšio tarp marihuanos vartojimo ir apsigimimų, vaisiaus svorio ir dydžio nenustatyta. Taip pat nepavyko nustatyti, kad būtų įtakotas bendras kūdikio vystymasis postnataliniame periode, dar daugiau- pastebėta, skirtumų marihuanos naudai- ją vartojusių motinų 1 mėnesio kūdikiai buvo gyvybingesni, mažiau irzlūs, ramesni ir geresnės reakcijos į įvairius dirgiklius- šviesą, garsą. Buvo vertinamas marihuanos poveikis hormoninei sistemai ir vaisingumui. Nei momentinis, nei chroniškas vartojimas vyrų organizme nelemia aiškaus hormonų – FSH, LH, prolaktino ir testosterono pokyčio serume. Moterų hormonų tyrimų yra mažiau nei vyrų, tačiau esamos studijos sako tą patį- nėra aiškių THC sukeliamų pokyčių hormonams- estrogenų, progesterono, testosterono, prolaktino, LH, FSH lygiui. Tyrime sakoma, kad THC keičia kai kuriuos humoralinio ir tarpląstelinio imuniteto parametrus ir tas pokytis priklauso nuo dozės. Imunosupresinis efektas išgaunamas tik su labai didelėmis THC koncentracijomis, viršijančiomis psichotropinį efektą sukeliančiomis dozėmis. Mažos dozės lemia imunostimuliacinį efektą.

 

Tęsiant apie imunitetą, tyrimai rodo, kad medicininė marihuana*, su THC ir CBD priešakyje sumažina uždegimą ir ypatingai tinka gydyti ligas, susijusias su chronišku uždegimu. Šie kanabinoidai veikia skirtingai, tačiau abu sumažina uždegiminių medžiagų gamybą ir veikia per įvairius signalų perdavimo kelius, be to, jie perdengia vienas kitą. Pripažįstama, kad priešuždegiminis veikimo mechanizmas nėra iki galo išsiaiškintas. Tačiau ištirta, kad kanabinoidai prieš uždegimą veikia per kitokius mechanizmus, nei nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai ir be to, jie veikia nesukeldami pašalinio poveikio, kokį daro vaistai. Manoma, kad kanabinoidai-THC, CBD, kanabichromenas, kanabinolis- ateities vaistai ūmiam ir chroniškam uždegimui bei fibrozei gydyti.

 

Šioje vietoje reiktų paminėti esminį momentą, kuris taip pat gali būti atsakymas į klausimą, dėl ko kanabinoidų tyrimų rezultatai skiriasi ir yra netgi priešingi. Reiktų tirti viso augalo arba ekstrakto veikimą dėl augale esančių veikliųjų medžiagų sinergijos arba vadinamo Enturažo efekto. Marihuaninėje kanapėje** yra ne tik THC, bet ir didesnis ar mažesnis kiekis CBD, kuris, beje, priklausomai nuo kiekio, mažina arba visai panaikina psichotropinį poveikį. Kaip minėta aukščiau, šie kanabinoidai veikia kaip visuma- jie atlieka savo funkciją, kai kur persidengdami, kai kur veikdami skirtingai per įvairius signalų perdavimo kelius. Be to, veikia ne tik šie ir kiti kanabinoidai, bet ir daugybė kitų veikliųjų medžiagų- terpenų, flavonoidų ir kt. Todėl kalbėti reikia apie kanapių ekstraktus arba bent jau keleto kanabinoidų derinį, o ne išgrynintą, ar tuo labiau sintetinį THC ar kitus kanabinoidus. Ir būtent todėl gaunami priešingi tyrimų rezultatai- vieni mokslininkai tiria išgryninto THC poveikį, o kiti viso augalo poveikį.

 

Neurodegeneracinės ligos. Tyrimai patvirtina neuroprotekcines kanapės savybes, o kai kuriose studijose minimas iškirtinai THC. Viename iš tyrimų rašoma, kad THC apsaugo dopaminerginius neuronus ir kitas smegenų ląsteles, t.y. parodo antiapoptozinį poveikį, be to, apsaugo mitochondrijų membranos potencialą per CB1 receptorių.  Amerikos farmacijos kompanija, kuri yra patvirtinusi vaistus, kurių komponentai yra THC ir CBD, atliko nemažai tyrimų. Vienas iš jų parodė šios kombinacijos (ekstrakto) neuroprotekcines savybes esant Huntingtono ligai. Dar viename tyrime nustatyta, kad THC gali veikti kaip antioksidantas, padidinantis smegenų ląstelių išgyvenamumą esant N-metil-d-aspartamo sukeltam neurotoksiškumui . Viena iš daugelio Alzhaimerio ligos studijų sako, kad kanabinoidai gydo Alzhaimerio ligą keletu būdų- per neuroprotekciją ir priešuždegiminį poveikį bei tuo pačiu paskatindami smegenų atsistatymo mechanizmą padidinant neurotrofino ekspresiją ir neurogenezę. Manoma, kad kanapės gali žymiai sulėtinti amiotrofinės lateralinės sklerozės progresavimą, prailgindami gyvenimo trukmę ir žymiai sumažindami visus ligos sukeliamus nepatogumus. Nustatyta, kad natūralių, iš kanapės išgautų THC ir CBD kombinacija, turi neuroprotekcinį efektą Huntingtono ligos atveju. Tyrimo autoriai teigia, kad kanapės ekstraktas THC ir CBD santykiu 1:1 apsaugo smegenų dalių- kiauto ir uodeguotojo branduolio neuronus nuo intoksikacijos. Skirtingai, sintetiniai kanabinoidai, neduoda tokio pat teigiamo rezultato. Izraelio mokslininkai nustatė, kad kanapė gali padėti sergantiems Parkinsono liga- jų tirtų pacientų savijauta žymiai pagerėjo- THC sumažina distoniją, esant Parkinsono ligai. Kitas tyrimas rodo, kad CBD turi neuroprotekcinį efektą prieš tam tikrą neurotoksiną, kuris susijęs su Parkinsono liga. Tyrimai, kurių paskutinis atliktas 2016 m. patvirtino kanapių, o šiuo atveju THC veiksmingumą esant Tureto sindromui. Liga pasireiškia judesių ir garsų tikais, o jos  gydymas THC sumažino tikų pasireiškimą 85 procentais be kognityvinių ar kitų pažeidimų.

 

Kitos ligos. Įvairios studijos, kartu ir priešklinikinės, rodo, kad kanabinoidai mažina neuropatinį skausmą ir jų vartojimas sumažina opiatų poreikį, kurio perdozavimas dažnai sukelia mirtį. Milano universiteto mokslininkai pabrėžia, kad THC ir CBD neduoda tokio efekto, kaip visas augalo ekstraktas, gausus kitų veikliųjų medžiagų, kurios visos kartu duoda Enturažo efektą. Klinikinė praktika ir tyrimai patvirtina, kad endokanabinoidų (organizmo gaminamų) trūkumas labai susiję su tokiomis ligomis, kaip migrena, fibromialgija, dirgliosios žarnos sindromu. Ir kanapė, ir vaistas Nabilon (sintetinis THC) sumažino fibromialgijos simptomus (raumenų ir kaulų skausmą, nuovargį) ir buvo gerai toleruojami. Standartiniai medikamentai dažniausiai nepadeda, be to turi daug neigiamų šalutinių poveikių. Priešklinikiniai tyrimai rodo, kad CB1 ir CB2 receptoriai susiję su virškinamojo trakto funkcijomis, todėl kanabinoidai, išskirtinai THC, tinkami gydyti uždegimines žarnyno ligas, tokias, kaip Krono ligą,  kolitą, dirgliosios žarnos sindromą. Tyrimuose rašoma, kad žymiai sumažina ligos aktyvumą- chronišką skausmą, uždegimą, viduriavimą, kraujavimą. Keletas vieno Amerikos medicininio centro  tyrėjų pateikė išvadą, kad kanapės vartojimas žymiai sumažina hospitalizavimo atvejus, operacijų kiekį ir 21 iš 30 -ties pacientų žymiai pagerino būklę. Atlikti kanapės poveikio sergantiems ŽIV tyrimai teigia, kad kanapė sumažina neuropatinį skausmą, o modeliuose su gyvūnais pastebėtas mažesnis mirtingumas ir ligos progresavimo sumažinimas. Priešklinikinėse studijose ir klinikinėse apžvalgose pažymima, kad endokanabinoidinė sistema susijusi su hepatitu C ir kanabinoidai  gali sumažinti uždegimą, fibrozę ir steatozę. Endokanabinoidinė sistema taip pat susijusi su kraujo spaudimo reguliavimu- tyrimai su gyvūnų modeliais parodė, kad kanabinoidai susiję vazolidaciniu efektu, hipotenzija ir aterosklerozės progresavimo sustabdymu. Italijos ir UK mokslininkai atliko  tyrimą- kaip kanabinoidai veikia antibiotikams atsparias bakterijas, įskaitant meticilinui atsparų auksinį stafilokoką (MRSA). Visi penki tirti kanabinoidai parodė stiprų antibakterinį poveikį ir išskirtinai sustabdė MRSA plitimą. Tais pačiais metais atlikta studija parodė, kad nekanabinoidiniai kanapės komponentai tai pat turi antibakterinių savybių, veikiančių MRSA ir maliariją. Vaistų kompanija GW pharmaceuticals užregistravo vaistą (Sativex) nuo išsėtinės sklerozės, kurį sudaro kanapės ekstraktas, kartu su visais nekanabinoidiniais elementais, o pagrindinės dalys- THC ir CBD. Veikimas patvirtintas klinikiniais tyrimais. Jeruzalės mokslininkai atrado, kad kanabinoidai gali būti naudingi gydant osteoporozę, kaulų lūžius. Tyrime, net ir vienas CBD sustiprino kaulus, padidino kolageninę matricą, kuri yra pagrindas kaulų audinio mineralizacijai. Nustatyta, kad kanapė dėl savo priešuždegiminių savybių padeda esant reumatoidiniam artritui. Taip pat gali pagelbėti esant potrauminio streso sutrikimui ir apnėjai.

 

Vėžio gydymas. Visgi, viena svarbesnių ir bene daugiausiai ištyrinėtų kanapės gydomųjų savybių- antivėžinis poveikis. Yra daug įvairių, tame skaičiuje ir priešklinikinių tyrimų, kurių išvada tokia: kanabinoidai yra naujasis priešvėžinis vaistas, sustabdantis vėžio augimą, angiogenezę, metastazinį ląstelių plitimą. Priešklinikinės studijos rodo, kad kanabinoidai veikia gliomos, krūties vėžio, prostatos vėžio, skydliaukės epiteliomos, kasos adenokarcinomos, žarnyno karcinomos, gimdos karcinomos, šlapimo, tulžies latakų vėžio, limfomos ląsteles, nepažeidžiant sveikų ląstelių. Kai kuriais atvejais studijose pažymima, kad priešvėžinis poveikis buvo patvirtintas, kai kanabinoidai naudojami drauge, o ne atskirai (THC ar CBD). Viename iš tyrimų teigiama, kad kanabinoidai turi tiesioginį proliferacinį poveikį įvairiems tumorų tipams. Taip pat jie stabdo plitimą, invaziją ir slopina MMPs (matrikso metaloproteinazes), sumažinant  vėžio metastazavimą į kitus organus. Be to, kanabinoidai reguliuoja kitus svarbius organizmo procesus- energijos metabolizmą, uždegimą ir kt.  Kanabinoidai vėžį veikia keletu skirtingu būdų- tai susiję su ankstyva laisvųjų radikalų gamyba, su apoptozės mediatorių – baltymų kaspazių aktyvavimu, Id-1(pagrindinio karcinomų metastazavimo faktoriaus) mažinimu.  

 

Gera žinia yra ta, kad šioje srityje sąmoningumo vis daugėja. Neseniai JAV narkotikų kontrolės administracija (DEA), patyrusi didelį žiniasklaidos ir visuomenės spaudimą, pašalino klaidinančią informaciją apie potencialią kanapių žalą  iš savo internetinės svetainės ir pripažino, kad kanapės neiššaukia psichozės ir nesukelia vėžio.

 

*medžiaga, pagaminta iš džiovintų kanapių žiedų ir lapų, kurioje yra gausu THC

**kanapės, kuriose yra didelis,1- 20 proc. THC kiekis