Kanapių naudojimas galvos skausmo gydymui

Galvos skausmas yra dažnas, sukeliantis neįgalumą reiškinys ir daugeliu atvejų gydymo metodai yra neadekvatūs. Nors klinikiniai kanapių tyrimai neuropatinio skausmo gydymui davė teigiamus rezultatus, jų naudojimą tiriančių studijų nėra daug, ypač galvos skausmo atveju. Šioje apžvalgoje bus aptariamos istorinės kanapių skyrimo praktikos, reziumuojama dabartinė literatūra, susijusi su kanapių naudojimu galvos skausmo gydymui ir analizuojami ikiklinikiniai tyrimai, nagrinėjantys egzogeninių ir endogeninių kanabinoidų galimybes keisti galvos skausmo patofiziologiją.

 

Galvos skausmas yra rimta visuomenės sveikatos problema, dėl sumažėjusios gyvenimo kokybės ir neįgalumo nemažai kainuojanti žmogui ir visuomenei (apie 14,4 milijardų USD kasmet). Kasmet apie 47 proc. žmonių patiria galvos skausmą, įskaitant migreninį (10 proc.), įtampos tipo galvos skausmą (38 proc.), chronišką kasdieninį galvos skausmą (3 proc.). Galvos skausmas skirtingai pasireiškia tarp lyčių- moterys 2-3 kartus dažniau patiria migreną ir 1,25 karto įtampos tipo galvos skausmą, nei vyrai.

Šioje apžvalgoje daugiausia bus aptariama migrenos, įtampos tipo galvos skausmai, trigeminaliniai autonominės cefalgijos (specifiniai klasteriniai galvos skausmai), vaistų perdozavimo sukelti skausmai (MOH).

Galvos skausmų patofiziologija iki šiol nėra išaiškinta. Tačiau manoma, kad migrena ir klasteriniai galvos skausmai susiję su tokiomis smegenų sritimis, kaip pagumburis, smegenų kamienas ir, galimai, smegenų žievė. Įtampos tipo galvos skausmai gali būti sukelti ne tik centrinėje nervų sistemoje, bet ir gali būti iššaukti miofascinių audinių, dažniausiai išsivysčiusių kaip atsakas į stresą. Nežiūrint priežasties, galvos skausmai dažniausiai susiję su per dideliu trigeminovaskulinės sistemos aktyvavimu, pasireiškiančiu `aktyvių peptidų išsiskyrimu, tokių kaip su kalcitonino genu susijusių peptidų (CGĮRP) ir substancijos P, taip pat vazoaktyvių mediatorių, tokių kaip azoto oksidas (NO), kuris lemia tolesnį nociceptorių dirginimą galvoje ir kakle. Serotoninerginis impulso perdavimas, parasimpatiniai eferentai, uždegimas, padidėjęs intrakranialinis spaudimas taip pat stipriai įtakoja galvos skausmą.

Gydymas priklauso nuo esamos skausmo būklės- kaip bebūtų, dažniausiai nedideliam galvos skausmui gydyti skiriami nesteriodiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID), o triptanai, antidepresantai, verapamilis, ergotaminas- stipresniam ir chroniškam skausmui gydyti. Papildomai gali būti gydoma nefarmakologinėmis priemonėmis- kognityvinė elgesio terapija, atsipalaidavimo pratimais. Nežiūrint daugelio gydymo būdų, mažiau kaip pusė pacientų patiria remisijas, o dauguma patiria dar stipresnius ir besitęsiančius skausmus visą gyvenimą. Be to, galvos skausmas dažniausiai nėra deramai įvertinamas ir tinkamai gydomas. Esama situacija reikalauja papildomų galvos skausmo gydymo priemonių ištyrimo, kurios neturėtų neigiamo šalutinio poveikio ir būtų efektyvios esant sunkiai gydomiems atvejams.

Viena iš tokių priemonių, kanapės augalas, JAV paskutinius dešimtmečius buvo ignoruojamas, tačiau turi žinomą galvos skausmo gydymo istoriją. Apie tai rašoma Asirijos manuskriptuose antrame tūkstantmetyje pr. Kr., Ajurvedoje,  antrame ir ketvirtame šimtmetyje pr. Kr., nurodant kanapes kaip priemonę galvos ligų, tokių kaip migrena gydymui.  Kanapes skirdavo ir Senovės Graikijoje,  taip pat Arabų farmakologijoje, devintame amžiuje, jos minimos galvos  skausmo gydymui, randama ir Persijos tekstuose, X ir XVII amžiuje. Iškilieji viduramžių gydytojai John Parkinson ir Nicholas Culpeper taip pat rekomenduodavo kanapes galvos skausmui gydyti.

Nauja pažintis su kanapėmis, kaip efektyvia galvos skausmo gydymo priemone Vakaruose prasidėjo 1839 m. ir tęsėsi iki kanapių uždraudimo 1937 m. Nuo to laiko kanapių, kaip gydymo priemonės vartojimas nutrūko, kaip ir tyrimai toje srityje. Iki šių dienų yra tik nedaugelis kanapių klinikinių tyrimų galvos skausmui gydyti, tačiau pasirodę studijos teigia apie galimą efektyvumą. Be to, daug ikiklinikinių tyrimų patvirtino endokanabinoidų įtaką galvos skausmo patofiziologijos prevencijai, kas duoda prielaidą mechaninei kanapių rolei gydant galvos skausmą. Kanapėse yra virš šimto kanabinoidų, o studijų, nagrinėjančių kiekvieno jų efektą galvos skausmui yra  nedaug; todėl šioje apžvalgoje bus koncentruojamasi į viso augalo potencialą.

 

Medžiaga ir metodai

 

Pateikti duomenys buvo paimti iš standartinės paieškos medicinos duomenų bazėje PubMed/National Library,  įtakingų šiuolaikinės medicinos šaltinių ir ankstesnių apžvalgų. Paieška buvo atlikta pagal raktinius žodžius- kanapės, kanabinoidai, galvos skausmas, migrena, klasteriniai galvos skausmai, vaistų perdozavimo galvos skausmai, tetrahidrokanabinolis., kanabidiolis, klinikiniai tyrimai, placebo ir dvigubai aklas. Taip pat tinklapyje CliniacalTrials.gov buvo ieškoma ir studijų, kurios dar nepaskelbtos. Pasirinkti atskiri straipsniai, turintys istorinę, klinikinę ar ikiklinikinę sąsają su kanapėmis ir kanabinoidais, kaip galvos skausmų gydymo priemone.

 

Istoriniai duomenys apie kanapių naudojimą galvos skausmui malšinti

 

Istoriniai duomenys rodo, kad kanapės buvo vartojamos kaip profilaktinė ir ūmaus galvos skausmo gydymo priemonė. Gydytojų skiriamos dozės buvo įvairios, dažniausiai būdavo naudojami spiritiniai ekstraktai, nuo ¼ iki ½ grano (16-32 mg).  Tokia dozė, matyt, buvo pasirenkama stengiantis sumažinti intoksikaciją ir gauti reikiamą efektą. Ankstyvieji pranešimai apie kanapių naudojimą galvos skausmui malšinti yra daugiausiai teigiami, daugumai pacientų galvos skausmo epizodų dažnumas ir stiprumas sumažėja . Kai kuriais atvejais galvos skausmas ir visiškai išgydomas- net ir nutraukus vartojimą. Be to, šiuose ankstyvuose klinikiniuose pranešimuose sakoma apie akivaizdų saugumą vartojant ilgą laiką,  o taip pat pykinimo ir nerimo malšinimo efektą- reiškinių, kurie dažnai lydi galvos skausmą.

 

Klinikinės studijos kanapių, kaip galvos skausmo mažinimo priemonės

 

1970 m. JAV marihuaną priskyrus 1 sąrašo narkotiku, kruopštūs klinikiniai tyrimai ir gydymo efektyvumo tyrimas tapo ypatingai sudėtingi. Šiuo metu nėra klinikinių tyrimų su placebo kontrole, tiriančių kanapių poveikį galvos skausmui, tačiau paskelbta daug kitų studijų, kuriose teigiama apie gydymo efektyvumą. Tačiau šių studijų rezultatus reikia interpretuoti atsargiai, nes išskyrus vieną, čia neatsižvelgiama į placebo efektą, o taip pat pačių pacientų atsakymai gali būti pateikti gavus tik trumpalaikį pagerėjimo efektą neatsižvelgiant į vėlesnį skausmo atsinaujinimą, galimą priklausomybę ir rezultatus nutraukus vartojimą, kas yra aktualu galvos skausmo atvejais. Faktiškai, studijos rodo, kad nutraukus kanapių vartojimą, galvos skausmas gali kilti 23,2 proc. pacientų.

Sintetinis kanbinoidas Nabilonas, imituojantis tertrahidrokanabinolį (THC) sumažino analgetikų  poreikį  ir sumažino MOH skausmą dvigubai aklame tyrime su placebo kontrole. Šioje studijoje 26 pacientams su sunkiai gydomais MOH skausmais 8 savaites buvo skiriamas arba nabilonas (0,5 mg) arba ibuprofenas (400 mg) ir po vienos savaitės išsivalymo periodo buvo skirtas antras 8 savaičių gydymas taip pačiais vaistais. Nors abiejų medikamentų vartojimas parodė pagerėjimą palyginus su pradiniu lygiu, nabilonas buvo žymiai efektyvesnis mažinant skausmo intensyvumą, analgetikų kiekį, priklausomybę nuo vaisto, o taip pat pagerinant gyvenimo kokybę, nei ibuprofenas. Studijoje taip pat buvo tiriamas nabilono šalutinis poveikis ir nustatyta, kad pacientai patyrė tik nedidelį šalutinį poveikį, kuris išnyko po vartojimo. Šie rezultatai yra itin svarbūs, nes daugumoje atvejų farmakologinis gydymas MOH blogina. Ši studija taip pat nurodo galimybę kanapes naudoti kaip papildomą priemonę kartu su tradiciniais gydymais arba kaip antrinį gydymą sunkiai gydomiems atvejams. Šiuo metu atliekamas multicentrinis, dvigubai aklas tyrimas su placebo kontrole siekiant nustatyti dronabinolio arba sintetinio THC dozuojamo inhaliatoriaus saugumą ir efektyvumą migrenos gydymui. Ši studija duos vertingų žinių apie kanabinoidų efektyvumą ir riziką gydant migreną.

Kanapės ir kanabinoidai buvo kliniškai tiriami dėl kitų atvejų, kas parodė efektyvumą gydant neuropatinį/chronišką skausmą, spazmus, pykinimą. Šios trys būklės mechaniškai ir kiekybiškai susiję su galvos skausmu ir nors šis tyrimas neapima tą nagrinėjančio literatūros, įmanoma, kad šis efektyvumas taip pat pasitarnaus gydant galvos skausmą. Pavyzdžiui, analgetinės kanapių savybės, taikomos gydant neuropatinį skausmą gali būti naudojamos chroniškam galvos skausmui gydyti, antispazminės savybės, taikomos gydant išsėtinę sklerozę, gali pasitarnauti raumenų tempimo, sukeliančio įtampos tipo galvos skausmą gydyti, o taip pat  pykinimą slopinančios savybės, naudojamos chemoterapijos sukeltam pykinimui mažinti, gali būti naudojamos migrenos sukeliamam pykinimui slopinti.

Daug žmonių dabartiniu metu sėkmingai naudoja kanapes migrenai ir galvos skausmui gydyti. Atliktame devynių Kalifornijos klinikų tyrime (N-1746) nustatyta, kad gydytojai, kaip migrenos ir galvos skausmo gydymo priemonę, medicininę marihuaną yra skyrę 2,7 proc. atvejų, o 40,7 proc. pacientų sėkmingai gydėsi kanapėmis pačių pranešimais. Kitame Kalifornijos tyrime, 8,43 proc. iš 7525 pacientų iš teigė, kad gydėsi migreną medicininėmis kanapėmis; dar viename- analogiškai 9 proc. iš 1430 pacientų. Kituose tyrimuose nurodoma, kad nuo 5 proc. (N-24800) iki 6,6 (N128) proc. pacientų kanapėmis gydėsi migreną, kitus galvos skausmus- 3,6 proc. (N128) iki 7,4 proc. (N217).

Kitos studijos tyrė, kaip kanapių vartojimas veikia galvos skausmus. Vienoje retrospektyvinėje studijoje nurodoma, kad 85,1 proc. pacientų  iš 121 migrenos priepuolių dažnumas sumažėjo. Vidutinis priepuolių skaičius pradžioje buvo 10,4, o po migrenos gydymo kanapėmis, nukrito iki 4,6.  Taip pat 11,6 proc. pacientų teigė, kad kanapių rūkymas efektyviau malšina migreną. Šie duomenys rodo, kad kanapė gali būti efektyvus įprastos migrenos gydymo būdas.

Pagal klasterinius galvos skausmus patiriančių 139 pacientų pranešimus, kanapės taip pat gali padėti 25,9 proc. pacientų. Tačiau pastebėta, kad 22,4 proc. pacientų kanapės išprovokuoja klasterinius galvos skausmus. Priežastis, dėl ko kyla šie skausmai gali būti tai, kad kanapės padidina širdies ritmą, kraujo spaudimą ir įtakoja sisteminę vazodilataciją.

Įdomu tai, kad nustatyta, jog klasterinius galvos skausmus  mažinti padeda haliucinogenai, tokie kaip LSA, psilocibinas, LSD. Taigi, įmanoma, kad psichoaktyvios THC savybės taip pat gali pasitarnauti klasterinių galvos skausmų gydymui.

Atvejo studijos pateikia įžvalgas apie kanapių prieškausminio veikimo mechanizmą. Nustatyta, kad kanapių rūkymas malšina skausmą susijusį su smegenų pseudotumoru, būsena apibrėžiama padidėjusiu nežinomos etiologijos intrakranialiniu spaudimu. Tai rodo, kad gydomasis kanapių efektas kai kuriais galvos skausmo atvejais gali būti intrakranialinio spaudimo mažinimo rezultatas. Iš tiesų, nustatyta, kad deksakanabinolis, sintetinis kanabinoidas, mažina intrakranialinį spaudimą ir pagerina gijimą po trauminio smegenų sužeidimo.

 

Kanabinoidai ir galvos skausmo patofiziologija

 

Dauguma galvos skausmo patofiziologinių mechanizmų nėra galo išaiškinti. Nežiūrint to, ikiklinikinių tyrimų duomenys apie endokanabinoidinės sistemos įtaką neurologinei bei širdies ir kraujagyslių sistemoms rodo, kad endokanabinoidai įtakoja keleto pagrindinių migrenos patogenezės komponentų moduliaciją.

Pagrindinės migrenos priežastys

 

Įvairūs genetiniai faktoriai gali lemti polinkį migrenai. Pavyzdžiui, tyrimuose nustatyta, kad cnr1 geno raiškos, kuris koduoja 1 kanabinoidinį receptorių (CB1), sumažėjimas susijęs su migrenos ir trigeminovaskulinės sistemos aktyvavimu. Moterys, patiriančios migreną taip pat turi padidėjusią riebalų rūgščių amido hidrolazės (FAAH) veiklą, fermento, naikinančio endokanabinoidą anandamindą (AEA) ir endokanabonoidinį membranos transporterį (EMT), membraninį AEA transporterį, nulemiant bendrą endokanabnoidų lygio sumažėjimą. Šis atradimas dalinai paaiškina didesnį migrenos pasireiškimą moterims. Patiriančių migreną pacientų cerebrospinalinio skysčio tyrimas rodo sumažėjusius AEA kiekius ir padidėjusius CGRP ir NO (paprastai mažinamus AEA). Šie atradimai paremia teiginį, kad endokanabinoidinės sistemos pakitimai sumažėjus tokiems endokanabinoidams, kaip AEA, gali būti vienas iš migreną sąlygojančių mechanizmų. Galvos skausmų ypatybė yra ta, kad jie susiję su kitomis gretutinėmis ligomis, įskaitant nerimą, nuotaikos sutrikimus, alergijas, chronišką skausmą, epilepsiją. Endokanabinoidų trūkumo hipotezė iškelta kaip galima mechanizmo, sąlygojančio ne tik migreną, bet ir fibromialgiją, dirgliosios žarnos sindromą priežastis. Nors endokanabinoidų trūkumo hipotezė reikalauja tolesnio tyrimo, tačiau tai duoda užuominą, kad egzogeniniai kanabinoidai, tokie kaip kanabidiolis, gali gydyti šių ligų šaltinį.

 

Glutamato signalų perdavimas

 

Vienas iš pirmų subjektyvių migrenos indikatorių yra auros atsiradimas- suvokimo nukrypimas, kuris atsiranda prieš migrenos priepuolį. Elektrofiziologinio hiperaktyvumo banga, sukelta slopinimo, žinomo, kaip „žievinė sklindanti depresija“ (ŽSD) (angl. spreading cortical depression), manoma, yra neurobiologinė migrenos auros priežastis.

Pastebėta, kad ŽSD yra per daug intensyvaus glutamato signalų perdavimo rezultatas ir vienas iš endokanabinoidų poveikių yra glutamato perduodamų signalų mažinimas per NMDA receptorių slopinimą. Iš tiesų, bandymuose su graužikais ŽSD sumažinimas buvo pasiektas THC ir CB1 receptorius aktyvavimu kanabinoidiniu CB1 agonistu. Tai rodo, kad kanapės gali būti naudojamos pradinių mechanizmų prevencijai, kurie sukelia migrenos aurą ir vėliau skausmą.

 

Trigeminovaskuriarinė (trišakio nervo komplekso sistemos) aktyvacija

 

Kitas galvos skausmą sukeliančių komponentų- per didelis trigeminovaskuliarinės sistemos aktyvumas. Vienas iš labiausiai tikėtinų migrenos sukėlėjų yra NO.  Tyrimai nustatė endokanabinoidų rolę mažinant NO. Be to, AEA sumažino duralinį kraujagyslių išsiplėtimą, sukeltą NO, CGRP, kapsaicino ir elektros stimuliacijos. Šis poveikis atrodo paradoksalus, nes kanapės žinomos, kaip turinčios vazodilatacinį efektą ir AEA veikia per vaniliodinį TRPV1 receptorių nulemiant galvos smegenų kraujagyslių išsiplėtimą. Kaip bebūtų, kanabinoidai, tokie kaip THC, pirmiausiai rišasi su CB1 receptoriais, o ne TRPV1, todėl ar kanabinoidai turės vazodilatacinį ar vazokonstrikcinį poveikį, apsprendžia koncentracija. Pavyzdžiui, mažos koncentracijos AEA mažina neurogeninę vazodilataciją, bet didesnėmis koncentracijomis AEA pradeda veikti per TRPV1 receptorius, sukeldamas vazodilataciją. Toks nuo koncentracijos priklausantis TRPV1 poveikis paaiškina paradoksalų (anksiogeninį, hiperalgezinį) didelių dozių THC poveikį. Be to, vazodilatacija nebūtinai yra galvos skausmo patogeninis veiksnys, endokanabonoidų įtakota vazodilatacija gali sumažinti kraujagyslių jautrumą galvos skausmo sukėlėjams, tokiems kaip NO.

 

Trombocitų stabilizacija

 

Hematologinės savybės išsiplėtusiose galvos kraujagyslėse pačios gali turėti didelė įtaką migrenos patofiziologijoje. Migreną patiriančių pacientų endokanabinoidų lygis trombocituose yra sumažėjęs, o moterys sergančios migrena trombocituose turi padidintą FAAH ir EMT aktyvaciją. Tyrimas parodė, kad migreną dalinai gali sukelti serotoninas, išskiriamas ir agreguotų trombocitų- teorija, kuriai pagrindą duoda antitrombocitinių vaistų efektyvumas kai kuriems pacientams, sergantiems migrena. Kanabinoidai parodė trombocitų stabilizavimo savybę ir gebėjimą užkirsti kelią serotonino išsiskyrimui iš tromboitų migrenos atveju.

 

Aferentinių nociceptinių signalų moduliavimas

 

Endokanabinoidų vaidmuo nugaros skausmo signalų moduliavimui yra gerai žinomas, jie moduliuoja skausmą mažėjimo linkme per smegenų kamieno branduolį. Endokanabinoidai taip pat slopina trigeminovaskuliarinius skausmo impulsus iš kietojo dangalo. Trigeminovaskuliarinės sistemos aktyvavimas veda prie iš odos ateinančių A ir C skaidulų aktyvacijos. Endokanabinoidai slopina šiuos signalus per periakveduktinę pilkąją medžiaga (PAG) (lot. substantia grisea centralis) ir priekinę viršutinę kamieno dalį (lot. medulla hyphis rostrata ventralis). CB1 receptorių aktyvacija ventrolateraliniame PAG taip pat moduliuoja nociceptinį trigeminovaskuriarinį perdavimą trigemino cervikaliniame  komplekse per 5HT1B/1D receptorių aktyvaciją. Endokanabinoidai moduliuojant skausmą taip pat įtakoja serotogeninius neuronus užpakaliniuose kamieno jungties branduoliuose.

Triptanai, viena efektyviausių ūmaus  migrenos ir klasterinių galvos skausmų  gydymo priemonių, kurios, manoma, kaip agonistai veikia nervų receptorius 5HT1B/1D, kurie baigiasi  kaukolės kraujagyslėse, o taip pat smegenų kamieno dalyje, įskaitant PAG, kas nulemia uždegiminių neuropeptidų sumažėjimą, tokių kaip substancija P ir CGRP bei duralinio nociceptinio atsako nuslopinimą. Kadangi 5HT1B/1D antagonistai gali mažinti CB1 nociceptinių trigeminovaskuliarinių signalų moduliaciją, triptanai gali duoti antimigreninį poveikį aktyvuodami endokanabinoidus turinčius PAG neuronus.

 

Diskusija

 

Galvos skausmas yra dažnas ir sukeliantis neįgalumą reiškinys, be to, dauguma gydymo metodų yra neadekvatūs. Dar prieš kanapių legalizavimą, daug gydytojų minėjo kanapių naudą galvos skausmų gydymui. Jei kanapės būtų iš naujo patvirtintos kaip galvos skausmo gydymo priemonė, be to, turint omenyje istorinę perspektyvą, jos galėtų labai pagerinti gydymo efektyvumą ir paskatinti tolesnius tyrimus.

Nors kanapių, kaip galvos skausmo gydymo priemonės, klinikinių tyrimų nėra, įvairios ataskaitos rodo, kad kanapes paprastai sau paskiria ir vartoja patys pacientai. Retrospektyvinė analizė rodo didelę kanapių įtaką gydant migreną, o sintetinis kanabinoidas parodė gerą efektyvumą gydant MOH, bet tikslesniam kanapių efektyvumo galvos skausmų gydymui įvertinimui reiktų gerai organizuotų tyrimų su placebo kontrole.

Ikiklinikinės studijos, tiriančios endokanabinoidinės sistemos įtaką migrenos patogenezei taip pat teigia apie galimą kanabinoidų naudą gydant galvos skausmus. Buvo konstatuota, kad endokanabonoidinės sistemos nepakankamumas gali lemti galvos skausmus. Kanapės taip pat parodė galimybę nutraukti specifines galvos skausmo patogenezės stadijas, sukeliančias glutamato signalų perdavimą CSD, galvos kraujagyslių išsiplėtimą, sukeltą NO ir CGRP, serotonino išskyrimą iš trombocitų ir aferentinius trigeminovaskuliarinius nociceptinius signalus. Nors šios studijos teigia apie endokanabinoidų ir keleto patogeninių galvos skausmo procesų ryšį, mechaninis principas, kaip kanapės apsaugo nuo galvos skausmo, nėra aiškus.

Šioje apžvalgoje minėti tyrimai rodo didelę gerai parengtų tolesnių klinikinių tyrimų svarbą, kuriuose būtų nustatytas kanapių efektyvumas gydant galvos skausmus. Dėl to, kad vis dar yra nemažai kliūčių dvigubai aklų placebo kontroliuojamų tyrimų organizavimui, pateikiamas įvairių kitų galimų ateities tyrimų ir rekomendacijų, paremtų šios apžvalgos rezultatais, sąrašas:

  1. Kanapių dozavimo ir gydymo gairių galvos skausmų gydymui paruošimas. Didžiausios naudos ir mažiausios žalos pasiekimui, rekomenduodami kanapes galvos skausmams gydyti, gydytojai turėtų nuspręsti dėl dozių strategijos. Dėmesys pastovių dozių nustatymui vartojant per burną ir išmatuojamos dozės įkvepiant galėtų padėti tolesniems klinikiniams tyrimams palengvinant aklą ir placebo kontrolę. Be to, kanabinoidų vartojimas per burną gali turėti išskirtinę naudą gydant galvos skausmus profilaktiškai, nes padėtų išvengti aukštos koncentracijos ir individualaus įsisavinimo skirtumų.
  2. Priešskausminio kanabidiolio (CBD) poveikio mažinant galvos skausmą ištyrimas. Darant šią apžvalgą, nebuvo rasta duomenų apie galvos skausmų gydymą CBD. Tačiau yra nustatytas CBD efektyvumas su galvos skausmu susijusioms būsenomis (pvz. nerimu), parodė analgezinį poveikį, susijusį su TRPV1 receptoriais ir galimą veikimą kaip 5HT1a receptoriaus agonisto.
  3. Kintamųjų parinkimas galvos skausmus patiriančių pacientų gydymo imlumui nustatyti. Tai galėtų būti galvos skausmų arba pacientų paskirstymas pagal lytį, genetines savybes, metabolines funkcijas ar neuroninius biomarkerius.
  4. Galvos skausmų ilgesnio laiko gydymo kanapėmis rizikos ištyrimas. Tai turėtų apimti visų pašalinių poveikių nustatymą, simptomus nutraukus gydymą, priklausomybę, sunkiai pasiduodančių gydymui galvos skausmų tyrimą ar negatyvų poveikį dėl galvos skausmų gydymo kanapėmis.
  5. Kitų vaistų nuo galvos skausmo, kurie veikia endokanabinoidinę sistemą įvertinimas. Ikiklinikiniai tyrimai teigia apie galimybę naudoti FAAH ir EMT inhibitorius, kurie turėtų unikalų poveikį gydant moterų migreną.
  6. Kombinuoto kanapių gydymo (su analgetikais ar kitais vaistais nuo galvos skausmo) arba gydymo alternatyvos tiems pacientams, kuriems tradiciniai vaisai nepadeda.

 

Išvados

 

Ši apžvalga apima istorinius duomenis apie galvos skausmų gydymą kanapėmis, prieinamus klinikinius duomenis apie kanapių naudojimą galvos skausmams gydyti ir ikiklinikinę literatūrą apie endokanabinoidinės sistemos įtaką galvos skausmų patofiziologijoje. Iš to išplaukia įvairios metodologinės rekomendacijos ateities studijoms ir aptariamos naujų gydymo praktikų galimybės. Nors ir efektyvumo  nustatymui reikalingi tyrimai su placebo kontrole, bet tampa aišku, kad kanapės kai kuriems pacientams gali tapti galvos skausmo gydymo priemone.

 

Visas straipsnis

The Use of Cannabis for Headache Disorders

Bryson C. Lochte, Alexander Beletsky, Nebiyou K. Samuel, and Igor Grant* Department of Psychiatry, Center for Medicinal Cannabis Research, University of California, San Diego, La Jolla, California.

http://online.liebertpub.com/doi/full/10.1089/can.2016.0033

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.