Kompleksiniai fitokomponentų sąveikos mechanizmai, daugiafunkcinio gydymo koncepcija. Kanapių fitokomponentų sinergija

Įžanga

Straipsnyje pateikiama augalų/augalinių peparatų gydomųjų savybių ir jų veikimo mechanizmų apžvalga, taikymo problematika ir galimybės naujoviško gydymo požiūrio kontekste. Th. Efferth ir E. Koch savo studijoje teigia, jog įvertinus vaistų gamybą per paskutinius 50 metų, avivaizdu, kad gana didelę farmacijos rinkos dalį sudaro vaistai, išgauti iš natūralių medžiagų, palyginus su sintetiniais vaistais. Apie ketvirtadalį visų vaistų šiuolaikinėje farmakopėjoje sudaro iš augalų išgauti vaistai. Nuo XIX a. organinės chemijos pradžios izoliuojami aktyvūs augalų komponentai, tokie kaip morfinas, kokainas, kodeinas, kvininas ir kt. Tačiau tokia praktika, kuri tęsiasi iki šių dienų, paremta nuomone, kad tik vienas ar keletas augalo komponentų apsprendžia jo farmakologinį aktyvumą. Todėl visų vaistų vystymo programų tikslas buvo išskirti atskirus ligandus (aktyvias medžiagas), kurios veikia vieną ligos taikinį (angl. single target). Tokiu būdu manyta išgauti itin efektyvius ir saugius vaistus be šalutinio efekto. Tačiau, nors tokia strategija tam tikrais atvejais tinkama, paskutiniais dešimtmečiais pastebėtas žymus naujų vaistų sumažėjimas dėl mažo efektyvumo ir nesaugumo. Pagrindinis šios tendencijos paaiškinimas yra tas faktas, kad daugumos ligų priežastis nėra vieno molekulinio taikinio/ mechanizmo išsireguliavimas, o greičiau sudėtinga daugialypė funkcinė patogenezė. Be to, izoliuotos medžiagos, kurios tikimasi selektyviai veikia vieną taikinį, gali sukelti nepageidaujamą toksinį poveikį kitiems biocheminiams mechanizmams- o tai atrandama tik didelės apimties klinikiniuose tyrimuose arba tik gydymo praktikoje. Todėl dabar vaistų vystymo programose vis labiau linkstama prie holistinio požiūrio pakeičiant senąjį siaurąjį, siekiant išvystyti naujoviškus daugialypio veikimo vaistus tinkamus  poligeninėms ligoms gydyti. Nauja biologinių sistemų koncepcija atvertų galimybes moksliniam augalinės medicinos įvertinimui, kur gydomasis efektyvumas paremtas augalo komponentų kompozicija. [1]

Farmakologiškai aktyvūs augalų komponentai

Farmakologiškai aktyvūs augalų komponentai yra antriniai metabolitai, kurie skirtingai nuo pirminių metabolitų, nėra gyvybiškai svarbūs. Antriniai augalų metabolitai skirti apsaugai nuo konkurentų, žoliaėdžių ir patogenų, juos galima palyginti su gyvūnų imuninė sistema. Evoliucijos eigoje išsivystė gausybė šių metabolitų- atrastų cheminių struktūrų skaičius, neskaitant DNA koduojančių proteinų ir peptidų, yra apie 200 000 ir tai yra tik dalis, kurią gamina apie 250 000 augalų rūšių. Atsižvelgiant į jų biologinį aktyvumą, gali būti skiriamos dvi pagrindinės grupės: 1- labai aktyvios medžiagos, veikiant taikinius ląstelėje, pasižyminčios dideliu selektyvumu ir 2- mažai aktyvios medžiagos, kurios veikia įvairius taikinius ląstelėje. 90 proc. ištyrinėtų medicininių augalų sudaro vidutiniško arba silpno veikimo komponentai, o augalų su aukšto bioaktyvumo medžiagomis yra mažuma. Infekcinių ligų gydymo istorija rodo, kad vienai medžiagai, sudarančiai vaistą, labai dažnai išsivysto atsparumas. O augalai evoliucijos eigoje išmoko kovoti su atsparumo problema išvystant pleotropines, daug taikinių veikiančias komponentų kombinacijas. Daugiausia aktyvūs komponentai yra alkaloidų klasės-  jie yra dažniausiai izoliuojami iš augalų ir naudojami panašiai kaip sintetiniai vaistai. Tačiau izoliuotų medžiagų taikymas gydymui dar nereiškia fitoterapijos. Vidutiniškai ir silpnai veikiantys komponentai dažniausiai yra flavonoidai, kumarinai, taninai, terpenoidai, iridoidai, lignanai ir antracenai. Būdami augalo kompozicijoje jie sąveikauja vienas su kitu pozityviai ir negatyviai, kas  pasireiškia bendru poveikiu- sinerginiu arba kitokiu sąveikavimu. Šie sudėtingi veikimo mechanizmai nėra gerai ištirti ir išaiškinti. Tačiau manoma, kad bioaktyvių medžiagų sąveikos apima tokius mechanizmus, kaip įsisavinamumą, transportavimo procesus ląstelėje, provaistų aktyvavimą arba  aktyvių medžiagų pakeitimą į neaktyvius metabolitus, sinergetiškai veikiant keletui medžiagų tos pačios signalų perdavimo kaskados skirtingas vietas (keleto taikinių veikimas arba angl. multi- target effects), jungimosi prie baltymų -taikinių slopinimas (pvz. taninų) ir kt. Be to, augalai gali turėti pagalbinių medžiagų, padidinančių aktyvių fitokomponentų absorbciją ar tirpumą. Šios pagalbinės medžiagos (pvz. taninai) pačios nėra farmakologiškai aktyvios. Paprastai šie komponentai gali aktyvinti metabolizuojančius fermentus, pvz, citochromo P450 monoksigenazes, kurios paskatina neaktyvių provaistų oksidaciją į aktyvius metabolitus. Tai pat, augalo komponentas, kuris veikdamas atskirai  būtų toksiškas, augalo ekstrakte gali būti nuslopinamas. Augalo komponentų sąveika prarandama izoliuojant medžiagas, vadovaujantis jų bioaktyvumu. Todėl farmakologinis poveikis gali būti vertinamas tik ekstrakto, kur augalo komponentams sąveikaujant tarpysavyje ir gaunamas  bioaktyvumas. Dėl to tiriant augalų bioaktyvumą labai svarbu taikyti tinkamus metodus, kur atsižvelgiama į daugelį specifinių faktorių ir aspektų. Yra daug neteisingai vartojamos terminologijos ir tyrimų, kurie yra per daug primityvūs ir neįvertina bioaktyvumo sudėtingumo, dėl to galimi neteisingi tyrimų rezultatai. [1]

Susiaurintas požiūris į ligą

Šiuolaikinė medicina remiasi redukcionistiniu/susiaurintu požiūriu arba „vienas taikinys – vienas vaistas“, tai, ką Paul Ehrlich, gydytojas ir mokslininkas (1854-1915 m.) turėjo omenyje- „stebuklingo šovinio“ (angl. magic bullet) idėja, kuri taikyta infekcinių ligų gydymui. Ši koncepcija paaiškina vakarų medicinos nenorą taikyti fitoterapijos, kuri pasireiškia daugialypiu daugelio komponentų veikimu, o akivaizdūs sėkmingo gydymo pasiekimai laikomi placebo efektu. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, dauguma ligų susijusi su daugeliu faktorių ir vieno taikinio veikimas vienu vaistu (komponentu) neduoda tenkinamo gydymo rezultato. Tradicinės medicinos, įskaitant ir Europos fitoterapija, taiko holistinį požiūrį ir tai galima perfrazuoti į teiginį- „augalo smūgis“ vietoje „stebuklingos kulkos“. Vaistų gamintojų nenoras atlikti brangiai kainuojančius tyrimus susijęs ir su tuo, kad dauguma augalinių vaistų turi senas tradicijas liaudies medicinoje ir būtų sunku apginti intelektualinės nuosavybės teises ir užtikrinti investicijų grąžą. Priešingai, sintetinių vaistų gamyba yra palyginus pigi, įskaitant ir tai, kad pagaminto vaisto veikliųjų medžiagų sudėtis yra tiksli, skirtingai nei esančių augaliniame ekstrakte. Turint omenyje dar ir tai, kad tyrimais įrodžius reikalaujamą sintetinio/vieno komponento efektyvumą vienam taikiniui, nereikia leistis į sudėtingų mechanizmų nagrinėjimą, aišku, kodėl didelės farmacijos kompanijos nenusiteikę tyrinėti natūralių augalų ekstraktų.  Dėl šių priežasčių mokslinių augalų tyrimų ir taikymo gydymo praktikoje sritis lieka  neišvystyta net ir po atliktų sėkmingų tyrimų paskutiniais dešimtmečiais. Šiuo metu daugelyje išsivysčiusių šalių fitoterapijos taikymas vėl auga. To priežastis, šalia kitų, yra asmeninės atsakomybės prisiėmimas už savo sveikatą. Kaip antai Vokietijoje, augalinių vaistų naudojimas yra gana populiarus. Aukštas augalinių preparatų vertinimas ir sėkmė Vokietijos visuomenėje pasiekta dėl to, kad augaliniams preparatams taikomi tie patys teisiniai reikalavimai, kaip ir sintetiniams vaistams. Daugumoje kitų šalių nėra adekvataus teisinio augalinių preparatų reglamentavimo ir pastarieji dažniausiai vertinami kaip alternatyvi arba pagalbinė priemonė šalia konvencinio gydymo. [1]

Kanapė: jos fitokomponentai ir platus biologinis veikimas

Kanapės yra puikus didelio gydomojo potencialo ir sinergetinio veikimo pavyzdys. Kanapės jau tūkstantmečius buvo pripažįstamos kaip aukšto efektyvumo daugialypio poveikio medicininis augalas, tačiau jo veikimo mechanizmas buvo visiška paslaptis iki kanabinoidų ir endokanabinoidinės sistemos atradimo. Pirmieji kanapėse esantys kanabinoidai atrasti XX a. septintame dešimtmetyje – kanabidiolis (CBD), tetrahidrokanabinolis (THC), kanabigerolis (CBG), kanabichromenas (CBC), kanabivarinas (CBDV), tetrahidrokanabivarinas (THCV). Šiuo metu minima virš 100 kanabinoidų. Iki šiol daugiausiai ištirti yra CBD ir THC, kurių kiekiai kanapėse yra didžiausi ir kuriems atitinkamai priskiriami didžiausi nuopelnai. Per visą laikotarpį nuo kanabinoidų atradimo daugiausiai dėmesio sulaukė THC- dėl savo psichotropinio ir gydomojo poveikių. Tik neseniai  pradėta domėtis kitais kanabinoidais, o tuo tarpu kiti kanapių komponentai, tokie kaip terpenai, iki šiol yra mažai ištirti.

Ir kanabinoidai, ir terpenoidai yra sintetinami kanapės trichomose. Jų abiejų pirmtakas yra geranilo pirofosfatas, kuris prisijungdamas olivetolio arba divarino rūgštis, veikiant atitinkamiems fermentams, suformuoja pentilo arba propilo kanabinoidines rūgštis. Taip pat, geranilo pirofosfatas, veikiamas fermentų gali suformuoti limoneną ar kitus monoterpenoidus arba prisijungdamas  izopentenilo pirofosfatą suformuoti farnesilo pirofosfatą, seskviterpenoidų pirmtaką (1 pav.). [2]

1 pav. Fitokanabinoidų ir kanapių terpenoidų sintezė
1 pav. Fitokanabinoidų ir kanapių terpenoidų sintezė; Taming THC: potencial cannabis synergy and phytocannabinoid entourage effects; Ethan B Russo

Kiti kanapių bioaktyvųjį arsenalą sudarantys komponentai- fenoliai arba fenilpropanoidai, labiausiai paplitę augalų antriniai metabolitai. Jie sudaro apie 10 000 skirtingų struktūrų, įskaitant fenolines rūgštis, tokias kaip benzoino, hidroksicinamo, flavonoidus, flavonolius, flavonus, stilbenus ir lignanus. Kanapėse randama apie 22 flavonoidus, daugiausiai priklausančių flavonų ir flavonolių subklasėms [6]. Augale fenoliai gaminami fenilpropanoidų keliu- nuo fenilanino iki aktyvuoto (hidroksi) cinamo rūgšties derivatyvo (p-kumariollio CoA) ir iki galutinių skaidymo/sintetinimo elementų apigenino-8-C gliukozido, kanflavino A, kanabisino D ir kt. (2 pav. ). [3]

2 pav. Kanapės antrinių metabolitų sintezės keliai
2 pav. Kanapės antrinių metabolitų sintezės keliai; Cannabis sativa: The Plant of the Thousand and one molecules; Christelle M. Andre et. al.

Kanabinoidai

Fitokanabinoidai atstovauja C21 ir C22 terpenofenolinių komponentų grupę, kurie galima sakyti išskirtinai gaminami kanapėse. Kanabinoidų aptikta ir kituose augaluose, tačiau nepalyginamai mažesniais kiekiais. Kanabinoidų biologinis aktyvumas daugiausiai paremtas jų sąveika su žmogaus endokanabinoidine sistema. Endokanabinoidai moduliuoja/reguliuoja daugelį fiziologinių procesų įskaitant apetitą, skausmo jautrumą, nuotaiką, atmintį, uždegimą, jautrumą insulinui, riebalų ir energijos metabolizmą. Psichoaktyvi dekarboksilinta THCA forma THC, yra dalinis CB1 ir CB2 agonistas su didesniu afinitetu CB1, kuris susijęs su psichoaktyvių savybių pasireiškimu. THC turi ir daugiau molekulinių taikinių, ne vien CB receptorius ir pasireiškia priešuždegiminiu, priešvėžiniu, priešskausminiu, raumenis atpalaiduojančiu, neuro- antioksidaciniu ir antispazminiu poveikiu. Tačiau THC turi ir nepageidaujamų poveikių, tokių kaip nerimas, cholinerginis deficitas, imunosupresija, sedacija, alkis, tachikardija. [2]

CBDA daugiausiai yra pluoštinėse kanapėse ir yra vienas pagrindinių vaisto chemotipų. CBD (dekarboksilinta CBDA) pasižymi gausiu farmakologinio veikimo spektru, kuris buvo per mažai vertinamas daugelį metų, palyginus su THC. CBD, be kita ko, veikia kaip svarbus enturažo komponentas, gebantis sumažinti pašalinius nepageidaujamus THC poveikius. CBD- daug žadantis kanabinoidas, pasireiškiantis priešuždegiminiu, antioksidaciniu, imunomoduliaciniu, mažinančiu pykinimą, anti-artritiniu, priešvėžiniu veikimu. CBD citotoksiškai veikia daugelio rūšių vėžio ląsteles, tuo tarpu apsaugant sveikas ląsteles. CBD taip pat pripažįstamas, kaip efektyvi veiklioji medžiaga gydant nervų sistemos ligas, tokias kaip epilepsija, neurodegeneracines ligas- šizofreniją, išsėtinę sklerozę, veikia antikonvulsiškai, mažina nerimą, turi antipsichotinių, antidepresinių savybių. Be to, CBD pasižymi stipriomis baktericidinėmis, priešgrybelinėmis savybėmis, yra veiksmingas prieš meticilinui atsparų auksinį stafilokoką (MRSA). CBD mažina riebalų sintezę sebocituose ir sukelia apoptozę aknės atveju. [2]

Kanabichromenas (CBC) daugiausiai pasižymi priešuždegiminiu, slopinančiu (sedaciniu), analgetiniu, antibaktericidiniu ir priešgrybeliniu poveikiu, o taip pat yra citotoksiškas vėžio ląstelių kultūroms. CBC yra anandamido skaidymo inhibitorius. CBC ekstraktas graužikų modelyje veikė antidepresiškai.[2]

Kanabigerolis (CBG) – santykinai silpnas CB1 ir CB2 agonistas, TRPM8 antagonistas, stiprus alfa-2 adrenoreceptorių agonistas, vidutinis 5-HT1A antagonistas, GABA skaidymo inhibitorius, stipresnis, nei THC ir CBD, kas sako apie raumenis atpalaiduojantį poveikį. Analgetinis, antieriteminis poveikis ir gebėjimas blokuoti lipooksigenazę pralenkia THC. CBG pasižymi ir priešgrybelinėmis, antidepresinėmis, nežymiai antihipertenzinėmis savybėmis, yra gana stiprus AEA inhibitorius, citotoksiškas vėžio ląstelėms, mažina keratinocitų proliferaciją. CBG yra efektyvus prieš MRSA. [2]

THCV (tetrahidrokannabivarinas) yra THC propilo analogas ir gali moduliuoti pastarojo intoksikaciją. Įdomu, kad esant žemoms koncentracijoms jis veikia kaip CB1 antagonistas, o esant didesnėms- kaip agonistas. THCV mažina kūno riebalus, turi antikonvulsinių savybių, taip pat mažinančių hiperalgeziją ir uždegimą veikiant per CB1 receptorių ir slopinančių skausmą per CB2. [2]

CBDV (kanabidivarinas) yra CBD propilo analogas, iki šiol mažai nagrinėtas. Grynas CBDV slopina diacilglicerolio lipazę ir gali mažinti jos produkto, endokanabinoido 2-AG aktyvumą. Taip pat pasireiškia antikonvulsinėmis savybėmis. [2]

CBN (kanabinolis) yra nefermentinis oksidacinis šalutinis THC produktas. Jis turi mažą afinitetą CB1 bei CB2 ir buvo manoma, kad jis yra neaktyvus, kai buvo testuojamas vienas. Tačiau su THC turėjo didesnį sedacinį poveikį. CBN pasireiškia antikonvulsinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis ir stipriu poveikiu MRSA, skatina kaulų formavimąsi. CBN yra TRPV2 agonistas, panašiai kaip CBG slopina keratinocitų proliferaciją nepriklausomai nuo kanabinoidinių receptorių. [2]

Terpenoidai kanapėse

Terpenoidai sudaro didžiausią medžiagų grupę augaluose, aprašytų jų yra apie 15-20 000 [2]. Kanapėse randama apie 100 terpenų molekulių. Terpenai klasifikuojami pagal izopreno fragmentų  (turinčio 5 anglies atomus) kiekį, pvz.  monotepenai turi 10 anglies atomų, seskviterpenai- 15 ir pan. Mono- ir seskviterpenai kanapėse daugiausia randami žieduose, šaknyse ir lapuose. Pagrindinai iš jų yra D-limonenas, beta mircenas, alfa ir beta pinenas, terpinolenas ir linalolas. Seskviterpenai ir beta- kariofilenas, alfa- humulenas didesniais kiekiais randamas žieduose. Tritepenų daugiausiai yra kanapių šaknyse (friedelinas ir epifriedelanolis), pluošte (beta -mircenas) ir kanapių aliejuje (cikloartenolis, beta-amirinas ir damaradienolis) [2].Terpenoidai, kurių kiekis didesnis nei 0,05 proc. laikomi farmakologiškai reikšmingais. Terpenoidai yra lipofoliniai ir jų farmakologinis veikimas yra daugialypis. Jie lengvai  pereina ląstelių membranas, kaip ir smegenų kraujo barjerą, sąveikauja su neuronų  ir raumenų jonų kanalais, neurotransmiterių receptoriais, su G baltymu susijusiais receptoriais, antriniais signalų perdavimo keliais ir fermentais [2]. Bendras terpenoidų ir kanabinoidų veikimo principas pavaizduotas 3 ir 4 pav.

D-limonenas, pagrindinis citrinų ir kitų citrusinių terpenas ir kitų monoterpenų pirmtakas. Studijose su gyvūnais nustatyta, kad citrusinis aliejus, skiriamas įvairiomis dozėmis ir metodais veikia kaip stiprus anksiolitinis preparatas, o citrinos aliejus padidina serotoniną prieškaktinėje žievėje ir dopaminą hipokampe per 5-HT1A. Klinikinėje studijoje gauti geri citrusinio aliejaus antidepresinio veikimo rezultatai. Limonenas taip pat veiksnus prieš vėžio ląsteles. Limoneno kepenų metabolitas- perilo rūgštis turi antistresinį poveikį. Limonenas efektyviai gydo gastroezofaginį refliuksą. Citrusinių eterinis aliejus, turintis limoneno patvirtintas kaip veiksmingas gydant dermatofitus, o citrusinių eterinis aliejus su terpenoidų profiliu, panašiu, kaip kanapėse veikia kaip stiprus laisvųjų radikalų nukenksmintojas. [2]

Beta- mircenas yra kitas paplitęs kanapių monoterpenoidas, turintis platų veikimo spektrą: mažinantis uždegimą per prostaglandiną E-2, blokuojantis kepenų kancerogenezę. Mircenas veikia kaip analgetinas (pelių modelyje) ir manoma tai veikia per alfa-2 adrenoreceptorius. Jis nėra mutageninis. Mircenas, kuris yra apynių preparatų sudedamoji, dalis yra naudojamas sedaciniam poveikiui. Mircenas taip pat turi raumenis atpalaiduojantį poveikį. [2]

Alfa -pinenas biciklinis monoterpenas ir yra labiausiai paplitęs terpenoidas gamtoje. Jis randamas spygliuočiuose ir daugybėje kitų augalų, saugantis juos nuo vabzdžių. Alfa -pinenas veikia priešuždegimiškai per PGE-1 ir plečiantis bronchus mažomis dozėmis. Timsros ir šalavijo eteriniai aliejai, kur gausu alfa -pineno veiksmingi prieš MRSA, bet to jis manoma yra plataus spektro antibiotikas. Alfa -pinenas sukuria biosintezės bazę CB2 ligandams. O ypatingai traukia dėmesį tai, kad jis veikia kaip acetilcholinesterazės inhibitorius, padedantis atminčiai. [2]

D-linalolas yra monoterpenoidinis alkoholis, būdingas levandoms. Levandų eterinis aliejus mažina odos nudegimus, nepaliekant randų. Taip pat pastebėtas linalolo sedacinis, vietinis anestetinis poveikis, panašiai kaip mentolio ir prokaino. Anestetinis poveikis manoma perduodamas per adenosino A2A receptorius, o taip pat jonotropinius glutamato receptorius (pelių modeliai). Linalolas parodė turintis antikovlulsines ir antiglumatergines savybes, Ocimum basilicum (kvapnusis bazilikas) eterinis aliejus (apie 44 proc linalolo) ir sumažina dirbtinai sukeltus priepuolius. Be to, tyrime, linanolas sumažino  K+  sukeltą glutamato išskyrimą ir pašalinimą pelių sinaptosomose. Apibendrinama, kad  glutamato ir GABA sistemų moduliacija yra pagrindinis sedacinio, anksiolitinio ir antikonvulsinio linalolo ir jo gausių eterinių aliejų veikimo mechanizmas. Taip pat pastebėtas linalolo veiksmingumas prieš leišmanijas ir mažesnis poreikis opioidų pcientams po operacijos. [2]

Beta-kariofilenas – tai įprastas kanapių terpenas ir dažniausiai dominuojantis kanapių ekstrakte. Kariofileno yra juoduosiuose pipiruose, kopaibos balzame. Kariofilenas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis veikiant per PGE-1, efektyvumu panašiu į fenilbutazoną, kuris turi žymų toksinį poveikį, o eterinis aliejus su kariofolenu veiksnus kaip etodolacas ir indometacinas. Tačiau priešingai nei pastarieji vaistai, kariofilenas yra skrandyje citoprotekcinis, UK kanapių ekstraktu buvo gydoma dvylikapirštės žarnos opos. Kariofilenas, esantis eterinio aliejaus sudėtyje veiksmingas prieš maliariją. Galbūt didžiausias atradimas yra tas, kad jis veikia kaip pilnas selektyvus CB2 agonistas ir nėra kanapių fitokanabinoidas. Tyrimai parodė, kad šis komponentas ir mažomis dozėmis veikia priešuždegimiškai ir analgetiškai, manoma per CB2 receptorius. [2]

Nerolidolis yra seskviterpeno alkoholis, turintis sedacinių savybių, randamas apelsinų ir kitų citrusinių žievelėse. Tyrime jis sumažino dirbtinai sukeltas adenomas žarnyne gyvūnų modelyje. Jis veiksmingas prieš grybelį, protozoalinius parazitus, maliariją ir leišmaniozę. [2]

Kariofileno oksidas yra seskviterpenoidinis oksidas, būdingas melisai, taip pat eukaliptui, daugialapei mirtenei. Augale jis saugo nuo vadzdžių, grybelių. Analogiškai, priešgybelinės kariofileno oksido savybės pasitarnauja ir gydymui- klinikiniame tyrime patvirtintas jo veiksmingumas, kaip ciklopiroksolamino ir sulkonazolo. In vitro tyrime jis pasireiškė trombocitų agregaciją mažinančiomis savybėmis. [2]

Fitolis yra kanapių diterpenas, chlorofilo ir tokoferolio skilimo produktas. Tyrime fitolis apsaugojo nuo vitamino A sukeltos teratogenezės, nuslopindamas retinolio virtimą žalingu metabolitu. Fitolis taip pat padidino GABA raišką nuslopindamas vieną iš jį skaidančių fermentų. [2]

Pentacikliniai  triterpenai, tokie kaip beta-amirinas ir cikloartenolas plataus spektro bioaktyvumu, įskaitant įskaitant antibakterines, priešgrybelines, priešuždegimines ir priešvėžines savybes. Jie yra daugelio medicininių augalų sudėtyje. [2]

Fenoliai ir jų gydomasis potencialas kanapėse

Augaluose fenoliniai komponentai veikia kaip antioksidantai, apsaugantys nuo oksidacinio streso. O žmonių atveju pastebėta fenolinių komponentų vartojimo ir sumažėjusio chroniškų ligų, tokių kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių bei neurodegeneracinių ligų pasireiškimo koreliacija. Tačiau šie teigiami poveikiai sveikatai vargu ar gali būti paaiškinti vien tik jų antioksidacinėmis savybėmis, nes jie yra sunkiai įsisavinami. Fenoliniai  junginiai gali padidinti endogeninių antioksidantų fermentų kiekį in vivo dėl savo gebėjino veikti kaip pro-oksidantams ir gaminti reaktyviąsias deguonies formas. Jų veikimas taip pat pasireiškia per nespecifines prisirišimo prie baltymų sąveikas. Polifenoliai įtakoja fermentus, tokius kaip citochromas P450 ir lipoksigenazė. Flavonai ir flavonoliai kanapėse turi platų poveikio spektrą, įskaitant poveikius, kuriuos turi terpenai ir kanabinoidai. Jie veikia priešuždegimiškai, veiksmingi prieš vėžį, neurodegeneracines ligas. [3]

Atliktame kanapių fenolinės sudėties tyrime, imant 4 kanapių rūšis, nustatyti 22 fenoliniai junginiai- kanflavinas A ir B (kurie yra specifiniai kanapių fenoliai), kvercetino- 3-glukozidas, katechinas ir epikatechinas, kanabisinas A, B ir C, luteolin-7-O-glukozidas, rutinas, kamferolio-3- O-glukozidas, apigenin-7-glukozidas, kamferolis, apigeninas, kvercetinas, luteolinas, chlorogeninė rūgštis ir kt. Fenolinių junginių tirtuose kanapių ekstraktuose rasta nuo 10,51 iki 52,58 mg GAE/g priklausomai nuo kanapių veislės. [6]

Specifinis kanflavinas A ir B yra stiprus prieuždegiminis komponentas, veikiantis per prostaglandino E2 ir 5- lipoksigenazės slopinimą [3]. Be to, kanflavinas A ir B parodė neuroprotekcines savybes įtakojant amiloido β  perduodamą neurotoksiškumą PC12 ląstelėse [6]. Atvejo studijų rezultatai parodė, kad kvercetinas, kamferolisir luteolinas, vartojant dideliais kiekiais, žymiai sumažina bendrą vėžio riziką [7]. Kvercetinas turi priešuždegimines, neuroprotekcines, baktericidines savybes, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. [8]. Kamferolis tyrime sumažino gastrito ir pankretito uždegiminius pažeidimus [9]. Epikatechinas laikomas stipriu antioksidantu, neutralizuojančiu ROS, gerina kraujagyslių ir širdies būklę, dėl savo insuliną imituojančio efekto tinkamas diabeto, taip pat kepenų ligų atveju, kaip ir dauguma fenolių veikia priešuždegimiškai. [10]. Apigeninas pasireiškia anksiolitinėmis ir estrogeninėmis, o taip pat priešvėžinėmis savybėmis. Lignanų grupę kanapėse atstovauja lignanamidai kanabisinas A, B ir C. Lignanams būdingas platus sveikatą gerinančio veikimo spektras- antioksidacinis, antivirusinis, antidiabetinis, priešvėžinis, mažinantis nutukimą. Dėl enterolignanų struktūrinio panašumo su estrogenais, šios medžiagos gali padėti kovoti su hormonų įtakotomis vėžio formomis. Beje, lignanų veikimas yra sudėtingas ir daugialypis. [3]

Polifenolių mokslinių tyrimų yra nemažai, įskaitant ir tuos, kurie randami kanapėse, todėl čia išvardintos  jų savybės ir veikimo mechanizmai yra tik pavyzdžiai, parodantys galimą bendrą visų kanapės fitokomponentų veikimą.

Fitokomponentų sąveika kanapių ekstraktuose

Dabar vis dažniau pripažįstama, kad augalų nauda sveikatai paremta įvairių komponentų sąveika, o ne vienos medžiagos savybėmis. Taip ir kanapių gydomoji vertė pasireiškia sinergetiškai arba antagonistiškai veikiant įvairiems jos komponentams. Kadangi THC yra vienas iš daugiausiai tyrinėtų kanapės komponentų, dažniausiai yra minima THC ir CBD sąveika (žr. žemiau), o apie kitų kanabinoidų tarpusavio ryšį žinoma mažai. Atliekami grynų kanabinoidų ir kanapių ekstraktų tyrimai suteikia tam tikrų žinių apie kanabinoidų sąveikas, tačiau gauti rezultatai gali būti nulemti ne tik kanabinodų, tačiau ir kitų kanapių komponentų- terpenų, flavanoidų, riebalų rūgščių ir kt. veikimu.

Toliau pateikiami ekstraktų tyrimų duomenys, fitokomponentų sinergijos pavyzdžiai. Kaip pastebėta ekstraktų ir grynų komponentų poveikio TRP kanalams tyrime, įvairūs kanapių ekstraktai ir gryni komponentai skirtingai veikia TRP kanalus. Išvadoje rašoma, kad ekstraktai TRP atžvilgiu veikė panašiai kaip gryni komponentai, tačiau kai kuriais atvejais veikimas buvo papildytas ekstraktų komponentų farmakologiniu veikimu, tokiu kaip inhibicinis MAGL ir NAAA veikimas arba AEA skaidymo slopinimas, TRPM8 antagonizavimas arba TRPA1 aktyvavimas- veikimas buvo stipresnis, nei grynų kanabinoidų. Šios studijos trūkumas yra tas, kad rezultatai gauti in vitro tyrime, kur komponentų efektyvumas tirtas ne natūralioje aplinkoje esančių ląstelių su TRP raiška, kur TRP lokalizacija ląstelės struktūroje ir viduląstelinėje organizacijoje yra skirtinga, nei HEK-293 ląstelių, naudotų tyrime. Taip pat nebuvo vertinta, ar šie tirtų komponentų poveikiai buvo tiesioginiai kanalų atžvilgiu. [4]

Svarbus tyrimas atliktas 2019 m. Liran Baram ir bendraaut., kuriame vertintas 12-os kanapių ekstraktų poveikis 12-ai vėžio rūšių ląstelių. Ekstraktai atrinkti pagal 5 kanabinoidų sudėties profilius, kurie ir sudarė grupes su dominuojančiais kanabinoidais: 1- CBG (vienas ekstraktas), 2- CBD ir CBC (trys ekstraktai), 3- CBDA  (du ekstraktai), 4- delta9-THC tipo (trys ekstraktai), 5- delta9-THCA (trys ekstraktai). Tyrimas parodė, kad kanapių ekstraktai sumažino vėžio ląstelių gyvybingumą, proliferaciją ir sukėlė apoptozę. Be to, pastebėta, kad ekstraktai skirtingai ir selektyviai veikia įvairias vėžio ląsteles- kai kurie ekstraktai arba jų grupė buvo veiksmingesni prieš tam tikras vėžines ląsteles, palyginus su kitomis. Beje, veiksmingumas gali skirtis net esant vienodam dminuojančio kanabinoido kiekiui, kaip, pvz. skirtingų ekstraktų su tokiu pačiu delta9-THC kiekiu poveikis vėžio ląstelių gyvybingumui skyrėsi labai žymiai. Atitinkamai, poveikio rezultatai skyrėsi gryno delta9-THC ir jo ekstrakto. [5]

Manoma, kad fitokanabinoidai veikia per skirtingus kelius ir receptorius, kurie įvairių vėžio rūšių atveju yra skirtingi. Kanabimimetinių receptorių (receptoriai kurie sąveikauja su kanabinoidais), įvairiose vėžio rūšių ląstelėse raiška yra skirtinga. Todėl tikėtina, kad tai įtakoja tokį daugialypį ekstaktų veikimą skirtingoms ląstelių rūšims. Tyrimo išvada tokia- kanapių ekstrakto veiksmingumas prieš vėžio ląsteles priklauso nuo ekstrakto sudėties, o taip pat nuo tikslinių ląstelių charakteristikos. [5]

Žiurkių modelyje CBD ekstraktas (ekstraktas, kuriame yra santykinai didelis kiekis CBD) anti-hiperalgeziškai stipriau veikė nei grynas CBD, pagerino šiluminį jutimą ir nervinių ląstelių augimo faktoriaus lygį bei sumažino oksidacinį pažeidimą [2].

Pastebėta, kad raumenis atpalaiduojantis poveikis, kas svarbu išsėtinės sklerozės atveju, stipresnis yra kanapių ekstrakto, nei THC vieno. Viename iš tyrimų parodoma, kad CBD ir THC ekstraktai skirtingai veikia hipokampo neuronus, nei gryni komponentai. CBD pasirodė esantis esminis faktorius nabiksimolio burnos gleivinės ekstrakte, sumažinant sunkiai pasiduodantį vėžio skausmą pacientams, kuriems nepadeda opiodai, tuo tarpu kai ekstrakto su dideliu THC kiekiu, kurio sudėtyje CBD nėra, rezultatas nesiskyrė nuo placebo. Studijose nustatyta, kad kanapių ekstrakto poveikis yra 2- 4 kartus stipresnis, nei gryno THC. Yra ir tyrimų, teigiančių priešingai- kad nėra skirtumo tarp THC gryno ir ekstrakto, kaip pvz. Wachtel et al., tyrime, tačiau būtina paminėti, kad bandyme naudotame kanapių ekstrakte THC kiekis buvo 2,11 proc, o CBD- 0,3 proc., t.y. CBD kiekis yra per mažas, kad moduliuoti THC ir kitų medžiagų veikimą [2]. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ekstraktų efektyvumo tyrimai yra sudėtingi, nevienareikšmiški ir gali būti net klaidinantys dėl netinkamų tyrimo metodų pasirinkimo ar nepilno aprašymo pateikiant rezultatus.

Visi kanabinoidai pasižymi THC šalutinį poveikį mažinančių efektu, tokiu kaip nerimo mažinimas. CBD gali sumažinti THC padarytą žalą atminčiai ir suvokimui. CBD veikia THC farmakokinetiką per skirtingus mechanizmus: suskystinant membranas ir todėl padidinant THC įsisavinimą į raumenų ląsteles; mažinant jo metabolizmą kepenyse dalyvaujant fermentui P450, kur molekulė suskaidoma ir pašalinama. Terpenai taip pat gali įtakoti THC farmakokinetiką padidinant smegenų kraujo barjero pralaidumą. Terpenai gali moduliuoti  THC afinitetą CB1 receptoriams ir sąveikauti su neurotransmiterių receptoriais, kurie prisideda prie terpenų įtakos kanabinoidų perduodamam analgetiniam ir psichotiniam veikimui. Flavanoidai taip pat gali moduliuoti THC farmakokinetiką per P450 fermento slopinimą. [3]

Kaip bendro kanabinoidų ir terpenų veikimo pavyzdys gali būti aknės modelis. Didesnės CBD dozes sukelia sebocitų apoptozę, kurią skatina AEA. Manoma, CBD veikia padidindamas Ca+, per TRP kanalus. Kanapių terpenoidai prisideda prie aknės gydymo. Du citrusinių augalų eteriniai aliejai, kuriuose daugiausiai limoneno, nuslopino Propionibacterium acnes, pagrindinį aknės patogeną (MIC (minimums inhibitory concentration) 0,31 mL·mL-1) ir veiksmingiau nei triklosanas. Linalolo vieno MIC- 0,625 mL·mL-1. Abu eteriniai aliejai nuslopino P. acnes sukeltą TNF-alfa gamybą, taip pastiprinant priešuždegiminį veikimą. Taip pat pinenas, buvo veiksmingiausias arbatmedžio ir eukalipto eterinio aliejaus komponentas prieš P. acnes ir Staph spp. Manoma, kad CBD gausus kanapių ekstraktas būtų naujas tinkamas plataus veikimo vaistas nuo aknės su galimu minimaliu toksiškumu. Žinoma, kad gryni CBD ir CBG yra laba veiksmingi prieš MRSA. Terpenoidas pinenas taip pat efektyviai slopina MRSA ir kitas antibiotkams atsparias bakterijų rūšis. Monoterpenoidai padidina odos pralaidumą ir vaisto patekimą Todėl CBD, bei CBG ekstraktai kartu su pinenu gali būti veiksmingi ir saugūs antiseptiniai preperatai. [2]

Kanabinoidų ir terpenoidų sinergija pasitarnauja ir neuropsichiatrinių ligų gydymui. Kanabinoidų CBD ir CBG savybės dera su citrusinių augalų terpenais, kurie vieni taip pat veikia antidepresiškai. CBD nerimą malšinantis poveikis ekstrakte gali būti padidintas linalolo ir limoneno. Kanapėse esantys CBD ir alfa- pinenas – abu veikia kaip acetilcholinesterazės inhibitoriai. Terpenoidai su skausmą, nerimą mažinančiomis bei raminančiois savybėmis- tokie kaip kariofilenas, linalolas, mircenas padidina kanapių veiksmingumą gerinant miegą. Tyrimuose patvirtinta, kad grynas CBD mažina priklausmybę nuo žalingų įpročių (narkotikų, alkoholio) ir sumažina atkritimo galimybę. Juodųjų pipirų terpenoidų sąstatas- mircenas,veikiantis raminamai, pinenas, padidinantis budrumą ir ypatingai kariofilenas, veikdamas kaip CB2 agonistas bei kitais menamais mechanizmais papildomai prisideda prie kanabinoidų veikimo. Manoma, jog CBD ekstraktas kartu su kariofilenu ir kitais terpenoidais yra daug žadantis priklausomybių gydymo preparatas. [2]

Žemiau lentelėse pateikti kanabinoidų ir tepenoidų bendro veikimo mechanizmai (3,4 pav.).

3 pav. Kanabinoidų ir tepenoidų bendro veikimo mechanizmai; Taming THC: potencial cannabis synergy and phytocannabinoid entourage effects; Ethan B Russo
3 pav. Kanabinoidų ir tepenoidų bendro veikimo mechanizmai; Taming THC: potencial cannabis synergy and phytocannabinoid entourage effects; Ethan B Russo
4 pav. Terpenoidų ir kanabinoidų bendro veikimo mechanizmai; Taming THC: potencial cannabis synergy and phytocannabinoid entourage effects; Ethan B Russo
4 pav. Terpenoidų ir kanabinoidų bendro veikimo mechanizmai; Taming THC: potencial cannabis synergy and phytocannabinoid entourage effects; Ethan B Russo

Išvada

Žmonių sveikatos būklė visame pasaulyje reikalauja ieškoti naujo požiūrio į ligą ir naujų gydymo būdų. Sisteminis požiūris, daugiafunkcinės saugios priemonės turi užleisti kelią simptomatiniam gydymui. Yra nemažai augalų ir jų komponentų tyrimų, patvirtinančių jų gydomąsias savybes, tačiau  gydymo praktikoje šios žinios nėra naudojamos. Reikalingi tolimesni žingsniai, leidžiantys įgyvendinti turimas žinias praktikoje, t.y. adekvatus medicininis požiūris ir atitinkamas teisinis reglamentavimas, o taip pat išsamesni ir gilesni augalų/ ekstraktų, galimybių derinti įvairius natūralios kilmės komponentus, panaudojant sinergiją arba antagonizmą, tyrimai.

Šaltiniai:

  1. Complex Interactions between Phytochemicals; The Multi-Target Therapeutic Concept of Phytotherapy Thomas Efferth, Egon Koch; 2011;
  2. Taming THC: potencial cannabis synergy and phytocannabinoid entourage effects; Ethan B Russo; 2011;
  3. Cannabis sativa: The Plant of the Thousand and one molecules; Christelle M. AndreJean-Francois Hausman, Gea Guerriero; 2016;
  4. Effects of cannabinoids and cannabinoid-enriched Cannabis extracts on TRP channels and endocannabinoid metabolic enzymes; De Petrocellis LLigresti AMoriello ASAllarà MBisogno TPetrosino SStott CGDi Marzo V.; 2011;
  5. The heterogeneity and complexity of Cannabis extracts as antitumor agents; Liran Baram, Ella Peled, Paula Berman, Ben Yellin, Elazar Besser, Maya Benami, Igal Louria-Hayon, Gil M. Lewitus, David Meiri; 2019;
  6. Analysis of Phenolic Compounds in Commercial Cannabis sativa L. Inflorescences Using UHPLC-Q-Orbitrap HRMS; Luana IzzoLuigi CastaldoAlfonso NarváezGiulia GrazianiAnna GaspariYelko Rodríguez-Carrasco, and Alberto Ritieni ; 2020;
  7. Consumption of the Dietary Flavonoids Quercetin, Luteolin and Kaempferol and Overall Risk of Cancer – A Review and Meta-Analysis of the Epidemiological Data; Dr. J. D TenaMs. Estefanía Burgos-MorónMr. José Manuel Calderón-MontañoDr. Ismael SanzDr. Jorge SainzDr. Miguel Lopez-Lazaro; 
  8. Overviews of Biological Importance of Quercetin: A Bioactive Flavonoid; Alexander Victor Anand DavidRadhakrishnan ArulmoliSubramani Parasuraman; 2016;
  9. Kaempferol, a dietary flavonoid, ameliorates acute inflammatory and nociceptive symptoms in gastritis, pancreatitis, and abdominal pain; Kim SHPark JGSung GHYang SYang WSKim EKim JHHa VTKim HGYi YSKim JHBaek KSSung NYLee MNKim JHCho JY; 2015;
  10. Molecular Mechanisms and Therapeutic Effects of (−)-Epicatechin and Other Polyphenols in Cancer, Inflammation, Diabetes, and Neurodegeneration; Joseph Shay,Hosam A. Elbaz,Icksoo Lee,Steven P. Zielske,Moh H. Malek, Maik Hüttemann; 2015.

Koronavirusas sukelia pražūtingą imuninę reakciją, kuri galimai yra pagrindinė didelio mirtingumo priežastis. Kanabidiolio (CBD) imunoreguliacinės ir priešuždegiminės savybės

Covid-19, liga, sukeliama naujoviško korona viruso, plintančio visame pasaulyje, nėra panaši į sunkios formos gripą. Akiko Iwasaki iš Yale Univer teigia, kad gripo atveju labiausiai pažeidžiami žmonės yra vaikai ir pagyvenę žmonės. Covid-19 vaikai beveik nesuserga- remiantis statistika, vaikų iki 10 metų sergamumas sudaro mažiau nei 1 procentą. Taip pat nustatyta, kad vaikai užsikrečia ne mažiau nei suaugę, tačiau beveik nesuserga ir tuo labiau nemiršta. Ta pati tendencija buvo ir SARS bei MERS atveju- kitomis pražūtingomis infekcijomis, sukeliamomis koronavirusų [1].

Nors ir nėra tikslaus atsakymo, mokslininkai tai sieja su imuninės sistemos reakcija į virusą, kuri šiuo atveju vaikų yra išskirtine. Covid-19, SARS ir MERS komplikacijos suaugusiems žmonėms sukelia ūmų respiratorinio streso sindromą, kai imuninė reakcija pati tampa žalinga plaučiams. Mokslininkai nustatė, kad covid-19 organizme sukelia taip vadinamą citokinų audrą- pražūtingą imuninių ląstelių antplūdį į plaučius, kurie sukelia atitinkamas reakcijų kaskadas organizme. Imuninės ląstelės kovoja su virusu, tačiau iš kitos pusės per didelis jų kiekis, suplūdęs iį plaučius. blokuoja deguonies pasisavinimą [2].

Vaikų atsparumo fenomenas aiškinmas tuo, kad jų imunitetas dar nėra pakankamai gerai išsivystęs – taip jie išvengia pavojingos imuninės reakcijos- citokinų audros. SARS plitimo metu buvo padaryti tyrimai, kuriuose nustatyti palyginus maži uždegimą sukeliantys citokinų kiekiai, kurie ir apsaugo plaučius nuo pražūtingų pažeidimų.

Tačiau tai nepaaiškina, kodėl vaikų imuninė sistema į šį virusą reaguoja skirtingai, nei į gripą. Galimai taip yra dėl skirtingo citokinų reakcijos į kiekvieną virusą tipo, teigia Iwasaki. Vaikai, matomai, turi privalumą dėto to, kad anksčiau nėra susidūrę su korona virusu. Suaugusieji dažniausiai jau yra turėję lengvesnės formos korona virusą anksčiau ir organizmai jau turi antikūnių prieš tokius virusus. Tačiau šie antikūniai ne visiškai atitinka naują korona viruso atvejį ir manoma, kad tokie turimi antikūniai duoda daugiau žalos, nei naudos, teigia Wendy Barclay iš Londono Imperial College [1].

Kyla klausimas, kaip geriausiai kovoti su citokinų audros sindromu ? Kortikosteroidai yra dažnai naudojami kaip stipri uždegimą malšinanti imunosupresinė priemonė. Tačiau šiuo atveju gali būti per daug rizikinga gydyti sunkų ligonį, turint omenyje tokį stiprų ir platų imonosupresinį kortikosteroidų poveikį, rašo Dr. Randy Q. Cron and Dr. W. Winn Chatham. Kinijoje taikytas piešuždegiminis  vaistas Actemra, kuriuo JAV gydomas reumatoidinis artritas [2].

Lėtinių ir kitų uždegiminių ligų analogija gali padėti rasti atsakymą, kaip geriausia prieinamomis priemonėmis kovoti su covid-19.

Pasitelkime astmos pavyzdį, ligos, kuri charakterizuojama kaip chroniškas kvėpavimo takų uždegimas, kuriam būdinga padidinta imuninė reakcija ir citokinų padidėjimas. Remintis jau žinomomis kanabinoidų priešuždegiminėmis ir imunoregulicinėmis savybėmis, 2015 m atliktas kanabidiolio (CBD) taikymo astmos gydymui tyrimas. Graužikų astmos modelyje buvo išmatuoti 6 astmai būdingų citokinų kiekiai serume, susiję su Th1 (TNF-alfa ir IL-6) ir Th2 (IL-4, IL-13, IL-10 ir IL-5). Buvo vertinami kontrolinės grupės, astmos ir CBD gydomos astmos grupių citokinų kiekiai, Astmos sukėlimas tyrime padidino visų minėtų citokinų kiekius, palyginus su kontroline grupe. Kaip matoma, CBD žymiai sumažino citokinų kiekius, susijusius su imuniniu atsaku (1, 2 pav.) [3].

1 pav. CBD poveikis citokinų lygiui.
1 pav. CBD poveikis citokinų lygiui.
2 pav. CBD poveikis citokinų lygiui.
2 pav. CBD poveikis citokinų lygiui.

Šio tyrimo išvadoje rašoma, kad nežiūrint to, kad nebuvo vertintas citokinų srautas bronchuose, taip pat plaučių funkcija, akivaizdu, kad CBD geba kontroliuoti imuninį atsaką, sumažinant įvairių citokinų kiekius serume.

Tyrimų, patvirtinančių imuninį atsaką reguliuojančias CBD savybes, yra nemažai. Viename iš jų teigiama, kad CBD tiesiogiai slopina T ląstelių gaminamus IL-2 ir IFN-gamma in vivo [4].  Reikšmingi rezultatai gauti ir mieloidinės kilmės supresinių ląstelių (MDSC) vaidmens mažinant hepatitą tyrime naudojant eksperimentinį graužikų autoimuninio hepatito modelį: vienkartinė CBD dozė žymiai sumažino ConA (konkanavalino A) sukeltų T ląstelių salygotą uždegimą. Nustatyta, kad MDSC uždegimo slopinime turi reikšmingą vaidmenį ir kad CBD įtakoja MDSC padidėjimą, dalyvaujant TRPV1 receptoriams. Tame pačiame tyrime vertinti įvairių citokinų rezultatai dirbtinai sukėlus uždegimą , kuris sukėlė žymų uždegiminių citokinų padidėjimą- IL-2, TNF- alfa, IFN- gamma, IL-6, IL-12, IL-17, MCP-1 ir eotaksin-1. CBD stipriai sumažimo jų kiekį, kas patvirtina, kad CBD efektyviai slopima daugybę uždegiminių citokinų, kurie šiuo atveju apsaugo nuo kepenų ląstelių pažeidimo [5].

Alison Ribeiro ir bendraaut. savo tyrime  teigia: kanabidiolis geba sumažinti plaučių uždegimo parametrus, tokius kaip leukocitų migraciją į plaučius (neutrofilų, makrofagų ir limfocitų), mieloperoksidazės aktyvumą, uždegiminių citokinų/chemokinų gamybą plaučiuose (TNF, IL- 6, MCP-1, MIP-2) ir kraujagyslių pralaidumą graužikų plaučių pažeidimo modelyje. Manoma, kad CBD priešuždegiminės savybės pasireiškia per adenosino A2A receptorius[6].

Nesename tyrime “Imuninės sistemos atsakas, reguliuojamas kanabidiolio”, rašoma, kad įvertinus ir visų anksčiau atliktų  studijų duomenis, galima drąsiai teigti apie kanabidiolio imunosupresines ir priešuždegimines savybes (3 pav.).

3 pav. CBD imuniteto slopinimo mechanizmas
3 pav. CBD imuniteto slopinimo mechanizmas

Pagrindiniai imuninio atsako slopinimo taikiniai yra citokinai TNF-alfa, IFN-gamma, IL-6, IL-1beta, IL-2, IL-17A, chemokinai CCL-2. Bendras CBD veikimo mechanizmas apima tiesioginį tikslinių ląstelių mažinimą per kinazių kaskadų slopinimą ir įvairius transkripcijos faktorius, įskaitant fosforlintos p38 kinazės ir atitinkamai AP-1, NF-κB  slopinimą. Reguliacinių ląstelių padidinimas taip pat yra svarbi CBD imuninio atsako moduliavimo dalis- CBD paskatina Tregs ir MDSCs gamybą. Svarbus CBD veikimo mechanizmas yra ir tikslinių ląstelių apoptozė [6].

Svarbu paminėti, kad atsiranda vis daugiau kanabinoidus tiriančių studijų, kuriose atrandamos ir kitų kanabinoidų- kanabigerolio, kanabichromeno, tetrahidrokannabivarino, kanabinolio priešuždegiminės savybės. Priešuždegiminį poveikį taip pat turi terpenai, fenoliniai junginai (fenilpropanoidai) ir kiti augaluose esantys ir tarpusavyje sveikaujantys bioaktyvūs komponentai.

Šaltinai:

  1. “Coronavirus: Are there two strains and is one more deadly?”,  Jessica Hamzelou; https://www.newscientist.com/article/2237259-why-dont-children-seem-to-get-very-ill-from-the-coronavirus/?utm_medium=social&utm_campaign=echobox&utm_source=Facebook#Echobox=1584036384;
  2. “The coronavirus turns deadly when it leads to ‘cytokine storm’; identifying this immune response is key to patient’s survival: report”,  Douglas Perry; https://www.oregonlive.com/coronavirus/2020/03/the-coronavirus-turns-deadly-when-it-leads-to-cytokine-storm-identifying-this-immune-response-is-key-to-patients-survival-report.html;
  3. “Evaluation of Serum Cytokines Levels and the Role of Cannabidiol Treatment in Animal Model of Asthma”, Francieli Vuolo et. al; https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4458548/#B25;
  4. The profile of immune modulation by cannabidiol (CBD) involves deregulation of nuclear factor of activated T cells (NFAT), Kaplan B. L. F., Springs A. E. B., Kaminski N. E;
  5. “Role of Myeloid-Derived Suppressor Cells in Amelioration of Experimental Autoimmune Hepatitis Following Activation of TRPV1 Receptors by Cannabidiol”, Venkatesh L. Hegde, Prakash S. Nagarkatti, and Mitzi Nagarkatti; https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3069975/;
  6. “Cannabidiol, a non-psychotropic plant-derived cannabinoid, decreases inflammation in a murine model of acute lung injury: Role for the adenosine A2A receptor”, Alison Ribeiroa et al.; https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0014299912000052?via%3Dihub.